Nusiprausus nutariau truputį palaukti ir susikaupti, prieš išeinant iš vonios kambario. Aš bailė, žinau tai, tačiau man reikia šiek tiek daugiau laiko, jog uždėti netikrą šypseną ant savo veido, skirtą Harry'io motinai. Na, problema yra ta, kad tai nėra visiškai netikra šypsena. Vakar tikrai gerai praleidau laiką su ja ir miegojau žymiai geriau nei šią savaitę, įskaitant ir snaudulį, kai buvau girta su Harry'iu penktadienį. Tąnakt miegojau tikrai gerai, bet turėjau tam tik kelias valandas.
Kai mano plaukai jau buvo tobulai sugarbanoti, aš susidėjau savo daiktus į mažą krepšį.
"Tess?" Išgirdau Harry'io balsą nuo durų ir jo krumpliai lengvai prilietė medieną.
"Aš jau baigiau" Atsakiau ir atidariau duris. Radau jį pasilenkusį link durų, apsirengus ilgus pilkus šortus ir baltus marškinėlius.
"Aš nenoriu tavęs skubinti, ar ką, bet man tikrai reikia pamyžti" Truputį šyptelėjo jis ir aš linktelėjau.
"Atleisk" Pasakiau, stengdamasi nepasakyti jam apie tai, jog jo šortai kybo ant šlaunų, pakeldami palaidinės kraštą ir padarydami juodą rašalo dėmę labiau matomą po marškinėliais.
"Pirmiausiai apsirengsiu, tuomet būsiu pasirengusi eiti" Aš pasakiau Harry'iui, o jis atrodo nesiklausė ir buvo sufokusavęs akis į sieną.
"Gerai"
Išėjau iš vonios ir slinkau link miegamojo, kad apsirengčiau, prieš pasirodant Anne'i. Aš jaučiuosi žiauriai kalta dėl to, kad meluoju jai ir išvykstu taip anksti. Žinau, ji buvo nustebusi matydama mane, o aš išvykstu jau sekančią dieną.
Nutariau apsivilkti baltą suknutę ir senasias juodas timpas po ja. Būti tik su suknele, per šalta. Turbūt turėčiau užsidėti džinsus ir megztuką, tačiau taip geriau. Vilkėsiu suknelę, kuri tikrai išsiskiria iš mano drabužių, bet aš tiesiog myliu ją ir ji man teikia pasitikėjimo. O tai yra kažkas, ko man šiandien tikrai reikia. Susikroviau drabužius atgal į rankines ir pakabinau pakabas atgal į spintą.
"Ar tau reikia pagalbos?" Paklausė Anne, stovėdama už manęs.
Pašokau, išmesdama savo karinio tipo suknelę, kurią vilkėjau Seatle.
"Aš tik..." Neaiškiai tariau žodžius. Aš nežinau ką daugiau pasakyti.
"Kiek laiko būsi pas mamą?" Paklausė ji, o jos žvilgsnis buvo susikoncentravęs ties tuščia spinta.
"Um... Aš..." Aš bloga melagė.
"Atrodo, lyg pasiliksi ten ilgam"
"Taip...Aš neturiu daug drabužių." Cyptelėjau.
"Planavau kartu šiek tiek apsipirkti, galbūt tu grįši prieš man išvykstant ir mes galėsime tai padaryti?" Paklausė ji.
Aš negaliu pasakyti, ar ji patikėjo mano melu, ar ji įtaria, kad aš neplanuoju grįžti čia.
"Yeah... Būtinai" Ir vėl melavau.
"Mam..." Harry tarė tyliai, kai iejo į kambarį.
Pastebėjau jo susiraukimą, kai jis pamatė tuščią spintą ir tikiuosi, jog Anne nepastebėjo savo sūnaus kaip aš.
"Aš tik baigiu pakuotis." Paaiškinau ir jis linktelėjo.
Užtraukiau paskutinį krepšį ir pažvelgiau į Harry'į, nebūdama įsitikinusi, ką turėčiau sakyti.
"Aš nunešiu krepšius žemyn, dėl tavęs." Jis pasakė paimdamas raktus nuo suknelės bei pasilenkdamas žemyn paimti krepšių nuo grindų.
Kai Harry dingo iš kambario, Anne'ės rankos apsivijo mano pečius.
"Aš taip džiauguosi, kad galėjau susitikti su tavim, Tessa. Tu net nenumanai, ką reiškia man kaip mamai, matyti savo vienintelį vaiką šioje būsenoje"
"Kokioje būsenoje?" Nusprendžiau paklausti.
"Laimės" Atsakė ji ir mano akis pasiekė dilgčiojimas.
Jeigu ji tai vadina laiminguoju Harry, nelabai noriu pamatyti įprastąjį.
Aš galutinai pasakiau viso Anne'i ir pasiekiau duris, palenkiau rankeną, atrodo darydama tai jau šimtąjį kartą.
"Tessa?"
Aš atsisukau veidu į ją dar kartą.
"Juk tu grįši pas jį, ar ne?" Paklausė ji ir atrodė, jog mano širdis tiesiog nukrito. Mane užplūdo daugiau jausmų nei per Kalėdų išsiskryrimą.
Aš nepasitikėjau savo balsu, tad linktelėjau ir greitai nuėjau.
Kai pasiekiau liftą, nusivaliau akių kampučius ir atsidusau prieš susitinkant su Harry'iu lauke. Jis buvo pastatęs mano mašiną labai arti pastato ir nuvalęs sniegą nuo langų.
"Ačiū, tau nereikėjo to daryti." Aš pasakiau, kai jis išlipo iš mašinos.
"Tai menkniekis" Šyptelėjo puse lūpų jis ir patrūkčiojo pečiais.
Jo nosis buvo raudona, o skruostai rausvi. Jo švarko rankovės buvo pilnos sniego ir jo lengvai pažeidžiamos kojos tikriausiai sušalusios.
"Aš uhm... Na, paskambink man, jei tau kažko reikės" Pasakė jis ir nukratė sniegą nuo plaukų.
"Taip, gerai." Aš atsakiau. Aš jaučiu, kad turėčiau jį apkabinti bet aš nežinau ar tai gerai, taigi tik linktelėjau ir įsėdau į mašiną.
Pažvelgiau atgal, tačiau Harry jau buvo pradingęs viduje. Nusprendžiau neskambinti mamai ir nepranešti, jog aš pakeliui pas ją. Nesu pasiruošusi dabar su ja kalbėtis. Noriu panaudoti šį dviejų valandų kelią apmąstymams ir galvos pravalimams. Reikėtų susidaryti sąrašą kodėl turėčiau ir neturėčiau ir vėl būti su Harry'iu. Suprantu, kad esu visiškai kvaila, nes galvoju apie tai, kai jis padarė tiek daug baisių dalykų. Jis man melavo, išdavė mane, bei pažemino. Taigi, "neturėčiau" lentelės pusėje mes turime: visus melus, praeitį, prezervatyvus, lažybas, jo būdą, jo draugus, jo ego, jo požiūrį ir mano pasitikėjimo praradimą.
"Turėčiau" skiltyje aš turiu.. Na.. Turiu faktą, kad myliu jį, jis priverčia mane jaustis laimingai, jis priverčia mane jaustis stipria, daugiau įsitikinusia, kad jis stengiasi dėl manęs, aišku jis daro daugiausiai žąlos. Dėl to, jog jis priverčia mane juoktis, dėl to, ką jis sako, dėl to, kaip jis apsikabina mane, dėl to, kad aš, kad aš galiu pasakyti, jog jis privertė mane pasikeisti. Žinau mano "turėčiau" sąrašas yra pilnas mažų dalykų, ypač palyginus sąraša su blogybėmis. Bet gi maži dalykai taip pat svarbūs, ar ne? Aš negaliu pasirinkti, jeigu esu labai pamišusi dėl to ar jam atleisti, nes aš esu labai išnaudojama, galvodama apie jausmus jam. Kiek aš bandžiau su tuo kovoti, aš negalėjau pasilikti toliau nuo jo. Aš niekada ir negalėjau. Vienintelis kelias tai būtų dabar nuvykti į Seatlą, kai naujas Vance Publishing pastatas atsidarys.
Dabar yra puikus laikas turėti draugą, su kuriuo galėtum pasikalbėti, draugą, kuris būtų tai patyręs. Norėčiau paskambinti Steph, tačiau ji taip pat melavo man ilgą laiką. Galėčiau paskambinti Liam'ui, bet jis neseniai pasakė savo nuomonę ir kartais moters žvilgsnis į tai yra geresnis, artimesnis.
Sniegas storėjo, o vėjas stiprėjo, mėtydamas mano mašina į šonus, apleistuose keliuose pas mama. Geriau jau būčiau pasilikus viešbutyje. Aš nežinau, kas mane apsėdo atvažiuojant čia. Kėlionė buvo trumpesnė, nei bet kada, ir labai greitai įsukau į mamos kiemą.
Po trijų pabeldimų ji pagaliau atidarė duris. Mama atidarė apsivilkusi chalatą ir jos plaukai buvo šlapi. Galiu net suskaičiuoti, kiek kartų mačiau ją be makiažo ir sutvarkytų plaukų.
