„Pasakiau Steph, kad mes susitiksim rytoj su ja ir Tristanu kad pasidarytų tatuiruotes" pasakiau Hariui kai laiptais leidomes su lagaminais rankose.
„Kodėl?"
„Nes ji manęs paprašė ir aš noriu"
„Tatuiruotės?"
„Ne! Žinoma ne! Žiūrėti kaip jai daro, manau. Nežinau, pamaniau, kad būtų šaunu susitikti su kita pora"
Jis atsisuko į mane pažiūrėti su smalsiomis akimis.
„Tai tuomet tai būtų kaip dvigubas pasimatymas?
„Manau" truktelėjau pečiais.
„Tad mes susitikinėjame, tu ir aš?"
Kodėl jis to klausia? Viskas einas kuo puikiausiai.. na, tik dvi dienas, bet vis tiek, yra gera nebūti su Hariu ant krašto.
„Aš.." ieškojau žodžių.
„Taip ir maniau" jis įsižeidė ir mes pasiekėm laiptų apačią.
Liam vis dar sėdi ant sofos, bet kai pamatė mus atsistojo.
„Tai išvyksti?" jis paklausė, jokio teisiškumo jo balse.
„Taip, išvyksta"
„Taip." Haris ir aš pasakėm abu.
„Gerai, na susitiksime pirmadienį pamokose." Liam nusišypsojo man ir aš linktelėjau kai Karen įėjo į kambarį.
„Išvyksti? Maniau, kad tu pasiliksi čia iki tol kol baigsi mokslus' ji paerzino ir netgi Harys nusišypsojo.
„Atsiprašau" pasakiau jai ir ji šiltai apkabino mane, tokius apkabinimus norėčiau gauti iš savo mamos.
„Nepamiršk, kad kitą savaite plaukiame su valtimi." Karen priminė.
Jaučiau į save įsmeigtas Hario akis ir aš patikinau ją, kad neužmiršau mūsų kelionės ir kad laukiu kol vėl ją sutiksiu. Atsisveikinau, ne oficialiai, nes kol kas dar niekur neišeinu. Ken'as nusileido į apiačią paskutinę minute ir greit atsisveikino, vos atpažindamas Harry. Kažkas buvo tarp jų prieš man atvažiavus?
Sietlas paskutinis dalykas apie kurį dabar noriu galvoti, tai pirmas dalykas apie kurį turiu galvoti. Kai nuėjome prie Hario mašinos, jis idėjo lagaminus į bagažinę, o aš įlipau į mašiną ankščiau nei jam spėjus atidaryti man dureles.
„Kada po galais ketinai man pasakyti, kad su jais išvyksi kitą savaitgalį?' jis pagaliau paklausė, kai persirikiavo į greitkelį.
„Neslepiau tai nuo tavęs, tiesiog nebuvo kada ir tu buvai... užsiėmęs"
„Tu žinai, kad tai šešios valandos kelio tiesa?"
"Taip?"
„Hmm.."
„Ką?" pasisukau į jį.
„Nieko"
„Esu tikra, kad jiems aptiktu jog ir tu vyktum kartu. Ar buvai kada nors jų valtyje?"
„Po galais ne, nebuvau. Nenoriu"
„Kodėl? Būtų linksmą, vyksime į banginių stebėjimą. Kaip tai šaunu" bandžiau skambėti smagiai.
„Kodėl tu tuomet skambi taip, lyg kalbėtum apie skerdžiamus šuniukus?" jis pareiškė.
‚Aš džiaugiuosi.. tik truputį nerimauju, tik tiek" pažiūrėjau pro langą.
„Nerimauji, kad būsi įstrigusi su tais šventaisiais visą savaitgalį valtyje?"
„Ne! Jie nėra tokie, aš tik nesu vandens megėja"
