Suskaudo krūtinę kai pamačiau Kristianą apvyniojant rankas aplink Kimberly ir pakeliant ją nuo grindų. Aš tokia laiminga dėl jos, ištikrųjų esu. Tik tiesiog sunku sedėti ir žiūrėti kaip kažkas gauna to, ko norėjo, nesvarbu koks laimingas esi dėl jų. Niekados nenorėčiau paimti bent trupinėlio jos laimės, bet sunku žiūrėti kai jis pabučiuoja juos skruostus ir žaviu briliantiniu žiedu slenka jai ant piršto.
Atsistojau iš savo vietos, tikėdamasi, jog niekas nepastebės, kad nėra manęs ir sugebėjau nueiti į svetainę prieš nukrentant ašarai. Žinojau, kad tai įvyks, žinojau, kad aš palūšiu. Jei jo nebūtų čia ištverčiau tai, bet tai per daug keistai, per skausminga turėti jį čia.
Jis atvyko čia, kad pasityčiotų iš manęs, jis privalėjo. Kodėl gi dar jis čia būtų ir apskritai nesikalbėtų su manimi? Tai kažkokia nesąmonė, jis vengė manęs praėjusias dešimt dienų ir tada jis pasirodo čia, kai žino, kad aš būsiu čia. Neturėjau atvykti, bent jau galėjau pati atvažiuoti čia, tad galėčiau išvažiuoti dabar. Zayn nebus čia iki... Zayn.
Zayn atvažiuos manęs pasiimti aštunta, o dabar puse aštuoniu. Haris nužudys jį, neperdedant, jei jis pamatys jį čia.
Arba galbūt ne, galbūt jam iš vis nerūpi.
Suradau tualetą ir užsidariau ten. Man prireikė laiko suprasti, kad šviesos mygtukas yra ant jutiklinis ir ant sienos. Šis namas taip pat yra prakeikta aukštojo technologija.
Buvau visiškai pažeminta kai išmečiau vyno taurę kai pamačiau jį. Jis atrodo toks abjingas, lyg aš jam mažiausiais rūpėčiau jog esu čia ar koks iš tikrųjų nemalonus jo yra buvimas čia. Ar iš vis jam bent sunku? Ar jis praleido pirmas penkias dienas verkdamas ir gulėdamas lovoj, kaip dariau aš? Net nenutuokiu ir jis neparodo palūžusio įspūdžio.
Kvėpuok Tessa. Tu turi kvėpuoti. Turiu kvėpuoti, nepaisant aštraus peilio mano krūtinėje kiekvieną kartą kai tai bandau.
Nusišluosčiau akis ir pasižiūrėjau į savo atvaizdą. Mano makiažas neišsitepė, ačiū dievui, ir plaukai vis dar yra tobulai sugarbanoti. Mano žandai yra truputį paraudę, bet tai atrodo daug geriau, gyvybingiau.
Kai atidariau duris Trevoras buvo pasirėmęs į sieną.
„Ar tau viskas gerai? Išbėgai iš ten pakankamai greitai" jis žengė link manęs.
„Aha.. man tiesiog reikėjo šiek tiek oro" melavau.
Kvailas melas, kvaila yra išbėgti į tualetą oro. Lamei Trevoras yra džentelmenas ir niekados neišvadintų manęs melagė, kaip Haris.
„Gerai, jie dabar teikia desertus, jei vis dar esi alkana" jis pasakė man kai ėjome koridoriumi.
„Nelabai, bet pasivaišinsiu." atsakiau.
„Iš kur tu žinai?" Smito balsas pasigirdo iš kambario kurį praėjome.
„Aš žinau viską" Haris atsakė.
Haris? Kambaryje su Smitu?
„Tu eik.. aš.. uhm.. aš einu pasikalbėti su Smitu"
„Esi tikra.. aš galiu palaukti" jis pasiūlė.
„Nereikia, viskas gerai" mandagiai atsisakiau, kad galėčiau nemandagiai slapta klausytis.
„Ne viską" Smitas pasakė.
„Aš žinau viską." Hario balsas ramus kai prigludau prie sienos šalia durų.
„Ar ji mirs?"
„Ne, kodėl tu manai, kad visi ketina mirti?"
„Nežinau?" mažas berniukas pasakė jam.
„Na, tai netiesa, ne visi miršta"
„Kas miršta?"
