„Manau vonia pakankamai švari." Haris pasakė kai padėjau pabut į spintą.
„Jai tu nebūtum toks netvarkingas, nereikėtų taip ilgai tvarkytis" suraukiau antakį.
„Žinoma. Tu vis tiek tvarkytumeisi" jis pasakė ir ištiesė man ranką.
„Kai tu sakei apie važiavimą į Angliją.. tu kalbėjai rimtai?" paklausiau ir jis prisitraukė mane į savo glėbį.
„Taip?" jis atsakė lyg tai neturėtų nustebinti manęs.
„Kada ketinai man pasakyti?"
„Nežinau.. aš negalvojau apie tai" jis paprastai pasakė.
„Gerai.. na tu turi tik du metus iki koledžo baigimo, o aš tris"
„Gerai?" jis akivaizdžiai nesupranta kur aš lenkiu.
„Taigi tu tiesiog vyksti į Angliją, o aš pasiliksiu čia? Kas tada?"
„Nežinau.. iš tiesų tiek toli negalvojau"
„Oh" toks jausmas, kad aš vienintelė galvoju apie ateitį.
„Tu tiesiog vyksi su manim"
„Aš nenoriu persikraustyti"
„Niekados?"
„Tik į Sietlą, aš turiu planų. Aš visada planavau gyventi Sietle"
„Planai keičiasi"
„Ne mano"
„Aš nebuvau tavo plano dalis" jis pareiškė.
„Žinau.. bet aš nevyksiu į Londoną"
„Taip, vyksi" jis pasakė ir aš atsistojau nuo jo kelių.
„Ne, aš rimtai. Aš nesikraustysiu. aš vyksiu į Sietlą. Nežadu atplėšti savo visą gyvenimą ir išvykti kažkur kur nesu niekados buvus"
„Kokį gyvenimą? Tu neturi nieko ar niekur čia vis tiek. Tik mane."
„Mano mama čia ir mano.. na, Noah čia"
„Noah?" jis supyko.
„Taip.. jis yra artimiausias dalykas mano šeimoje neskaitant mamos."
„Tu su mama blogai sutari, o su juo vis tiek nesusitiksi" jis erzino. Pasirinkau nesigynčiti dabar dėl Noah.
„Tai nereiškia, kad aš ketinu tiesiog persikelti.. Aš to nenoriu. Kodėl tu manai, kad aš būsiu ta kuri persikels ir taip lengvai?"
„Todėl, nes aš ne Amerikietis, nežadu čia pasilikti amžinai"
„Na, aš Amerikietė ir nenoriu iš čia išvažiuoti be priežasties"
„Be priežasties? Buvimas su manimi nėra priežastis?" jis atsistojo su manimi, jo balsas garsesnis nei anksčiau.
„Ne priežastis palikti viską ką žinau. Man nepatinka, kad tu tiesiog manai, kad tu manai, kad aš būsiu ta kuri persikels, o tu net nesvarstai čia pasilikti"
„Tu teisi"
"Ačiū tau!" pirštais perbėgau per plaukus.
„Leisk man pabaigti.. aš sakau, kad tu teisi dėl to, nes aš net nenoriu svarstyti apie pasilikimą čia"
„Wow"
„Netgi jei aš keliausiu su tavimi, aš turėsiu pasilikti metus ilgiau čia, kol baigsiu mokslus"
„Ar mums tikrai šiandien reikia tai diskutuoti? Šiandiena buvo šūdina ir dabar nenoriu pyktis" jis pasakė.
„Mes nesipykstam, mes kalbam kaip suauge"
