Hario pozicija.
„Puikiai praleidau laiką, Harry." Tessa pasakė man, kai įvažiavau į tėvo kiemą, kad paleisčiau ją.
Turėčiau ją paleisti prie namų, mūsų namų.
„Aš taip pat. Nekenčiu čiuožinėjimo" pasakiau ir ji nusijuokė.
„Negalėčiau to pasakyti"
„Ką veiksi likusį vakarą?" paklausiau.
„Nieko, mokysiuos turbūt. Tu?"
„Nieko, iš tiesų nieko neturiu ką veikti" pasitryniau akis.
„Ar tu pavargęs?" ji paklausė.
„Aha, truputį"
„Turėtum anksti eiti į lovą" ji pasiūlė.
„Negaliu. Pastarasias savaites negalėjau užmigti" prisipažinau ir jos veidas subjuro.
„Oh"
Tesos pozicija.
Žinoma, ji nemiegojo.
„Ar tu.. ar tu dar.." pradėjau.
„Aha, kiekvieną naktį" jis pasakė ir mano širdis suplazdėjo.
„Aš atsiprašau" nekenčiu to. Nekenčių tu košmarų, kurie puolą jį.
„Man viskas gerai" jis pasakė, bet juodi ratilai po jo akių sakė visai ką kitą. Pakviesti jį būtų labai kvaila mintis. Turėčiau galvoti, ką turiu daryti su savo gyvenimų, kad judėčiau pirmyn, o ne ne praleisti naktį su Hariu. Tai taip keista, kad jis parvežė mane į savo tėčio namus, tai būtent kodėl man reikia savo buto.
„Galėtum užeiti? Tik kad pamiegotum, vis dar anksti" pasiūliau ir jo galva pakilo.
„Tau būtų gerai dėl to?" jis paklausė ir aš linktelėjau prieš protui apgalvojant.
„Žinoma.. tik pamiegoti" priminiau jam su šypsena ir jis linktelėjo.
„Žinau Tess"
„Neturėjau to omeny.." bandžiau paaiškinti"
„Supratau" jis įsižeidė.
Gerai..
Yra atstumas tarp mūsų, kuris yra labai nejaukus ir tuo pačiu metu jaukus. Aš noriu pasilenkti į priekį ir patraukti tą vieną sruogą užkritusią jam ant koktos, bet tai būtų per daug. Man reikia šio atstumo, taip, kaip reikia Hario. Tai labai painu ir žinau, kad Hario pakvietimas, nepadės su tuo painumu, bet aš tikrai noriu, kad jis pamiegotų.
Silpnai jam nusišypsojau ir jis sekunde spoksojo į mane prieš papurtydamas galvą.
„Žinai, geriau neisiu. Turiu kai ką padaryti ir.." jis pradėjo.
„Viskas gerai. Tikrai" nutraukiau jį ir atidariau mašinos duris, kad paslėpčiau susigėdijimą.
Man nereikėjo to daryti, turėčiau laikytis toliau nuo jo, o aš čia atmesta.. vėl.
Kai pasiekiau duris prisiminiau, kad Hario mašinoje palikau suknele su aukštakulniais, bet kai apsisukau jis jau buvo ant kelio.
Mintyse vis atkartojau mūsų pasimatymą, kol nuo veido valiausi makiažą. Jis buvo toks.. malonus. Haris buvo malonus. Jis buvo pasipuošęs ir jis neįsivėlė į muštines, jis netgi nieko nekeikė. Jo būdas progresuoja. Pradėjau kikenti kaip kokia idijotė kaip prisiminiau, kai jis nukrito ant ledo, jis buvo toks suirzęs, bet buvo juokinga į jį žiūrėti. Jis toks aukštas ir ilgakojis, o jo kojos vis drebėjo tuose pačiūžuose, tai akivaizdžiai buvo juokingiausias dalykas kurį kada nors esu mačiusi.
