Grįžusi į persirengimo kambarį neberadau merginos, kuri man paskolino spintelę, taigi tiesiog padėjau užraktą atgal ir jei ji neprieštaraus, pasinaudosiu šia spintele ir rytoj.
Kai susirinkau visus daiktus, grįžau atgal į koridorių pas Harry. Jis stovėjo atsirėmęs į sieną ir viena jo pėda buvo pakelta ir atremta į sieną, jam už nugaros.
"Jeigu būtum užtrukus dar ilgiau, aš tikrai bučiau atėjęs pas tave." jis pagrasino.
"Reikėjo ateiti, vis tiek nebūtum buvęs vienintelis vaikinas ten." pamelavau ir stebėjau kaip staiga pasikeitė jo išraiška.
Nusisukau nuo jo ir pradėjau eiti, bet jis pagriebė man už rankos ir atsuko mane veidu į jį.
"Ką tu ką tik pasakei?" jo akys susiaurėjo.
"Tik erzinu" šyptelėjau, jis atleido mano ranką ir jis išpūtė sulaikytą orą.
"Aš manau, kad man tavo erzinimo šiandien jau užtenka"
"Galbūt." nusišypsojau.
"Tu kažkokia kitokia šiandien." jis papurtė savo galvą.
"Joga mane atpalaidavo ir pravalė mano aurą." nusijuokiau.
"Tačiau mano ne." priminė man kai išėjome į lauką.
"Ko nori vakarienei?" paklausiau Harry kai pasiekėme mašiną.
Pirmoji naujo semestro diena praėjo ganėtinai puikiai, netgi joga, kuri baigėsi tikrai linksmai. Moksluose linksmumui dažniausiai neteikiu pirmenybės, bet Harry buvimas ten tikrai praskaidrino man nuotaiką. Panašu, kad pasaulio religija kels daugiausiai problemų dėl pasiruošimo stokos, bet dabar pasistengsiu negalvoti apie tai, nes galiu lengvai išprotėti.
"Nežinau. Tiesą pasakius, turiu darbo kelioms valandoms, bet pasistengsiu baigti iki vakarienės." Harry atsakė.
"Gerai. Aš ką nors sugalvosiu." pasakiau jam.
"Ledo rutulys rytoj, tiesa?" jis paklausė.
"Taip, ar tu vis dar žadi eiti?"
"Nežinau.."
"Man reikia žinoti, nes jei tu su juo neisi, eisiu aš." atsakiau.
Liam tikriausiai labiau norėtų, kad su juo eičiau aš, bet jie du galėtų visai neblogai praleisti laiką kartu. Aš žinau, kad jie niekada nebus draugai... ar broliai, bet Harry daugiau neturi tikrų draugų, o be to Liam yra mano geriausias draugas ir Harry įbrolis, taigi tikrai niekam nepakenktų jeigu jie pradėtų sutarti geriau.
"Aš eisiu." jis atsiduso ir įlipo į mašiną.
"Ačiū" nusišypsojau, o jis pavartė akis.
Odinės automobilio sėdynės tiesiog ledinės, o mano jogos kelnės popieriaus plonumo, galbūt man reikėjo atgal apsivilkti suknelę. Mano drebantis kūnas patraukė Harry dėmesį, jis padidino šilumą daugiausiai kiek tik ėjo ir pajudėjo iš aikštelės.
"Taigi, kokią kūno kultūros klasę rinksies dabar?" paklausiau.
"Dar nežinau, manau žinosiu atsakymą tik tada, kai pažiūrėsiu iš ko galima rinktis. O kokios tu norėtum?"
"Jogos" atsakiau.
"Be jogos."
"Nežinau... aš nesu labai sportiška. Visiškai ne."
"Visai kaip aš." jis patraukė ranką nuo pavarų perjungiklio ir padėjo ją ant mano šlaunies.
"Gal tenisas?" pasiūliau.
