Haris buvo padėjęs galvą ant mano pilvo, kuomet telefono skambėjimas mane pažadino. Atsargiai pasikėliau, kiek galėjau atsargiau ir paėmiau tą erzinantį objektą. Ekrane švietė mano motinos vardas, sudejavau prieš atsiliepdama.
"Theresa?" Jos balsas nuskambėjo.
"Taip."
"Kur tu esi ir kada būsi čia?" Paklausė.
"Aš niekur nevyksiu." Atsakiau.
"Tai Kūčios, suprantu, kad esi nusiminusi dėl viso reikalu su tavo tėvu, tačiau tu turi atvykti ir praleisti Kalėdas su manimi. Neprivalai būti kažkokiame viešbutyje viena."
"Nesiruošiu vykti visa kelią mama, sninga ir aš nenoriu būti ten." Jaučiuosi šiek tiek kalta, jog nešvenčiu švenčių su savo mama. Ji nėra pats geriausias žmogus, tačiau aš esu viskas ką ji turi.
Haris sujudėjo ir pakėlė galvą, kai norėjau jam parodyti, kad nešnekėtų jis pravėrė burną.
"Kas negerai?" Jis pasakė ir išgirdau motinos aiktelėjimą.
"Theresa Young! Ką tu sau manai?" Ji suriko.
"Nedarau to šiuo metu."
"Tai jis ar ne? Atpažįstu iš balso!"
"Tuoj išjungsiu telefoną."
Siaubingas būdas pabusti. Atsisėdau ir nustūmiau Harį, antklode prisidengdama nuogą kūną.
"Nedrįsk padėti ra.." Ji suspigo, o aš padėjau ragelį.
Žinojau, kad ji tai išsiaiškins anksčiau ar vėliau, tačiau tikėjausi, kad tai bus truputėlį vėliau.
"Kas buvo?" Haris paklausė patrindamas savo apsimiegojusias akis.
"Ji skambino, nes manė jog atvyksiu pas ją Kalėdoms."
"Oh..."
"Tuomet išgirdo tave ir dabar ji... pakvaišo." Pakėliau telefoną ir parodžiau jam du praleistus skambučius per pastarąsias minutes.
"Žinojai, kad taip bus, taigi tai buvo geresnis būdas viską išsiaiškinti."
"Visai ne. Būčiau jei pasakiusi vietoj to, kad ji girdėjo tave."
"Tai tas pats, ji būtų įsiutusi ir tada." Jis gūžtelėjo pečiais.
"Vis tiek." Esu šiek tiek suerzinta nuo jo reakcijos.Suprantu, kad ji jam nerūpi, tačiau ji mano mama ir ji neturėjo visko taip išsiaiškinti.
"Na, galbūt norėtum ją pasikviesti šauniems Kalėdų pietums?"
"Nejaugi?" Atkirtau.
"Tiesiog sakau."
"Na, tu galėtum būt šiek tiek malonesnės dėl viso šito dalyko."
"Atsiprašau." Pasakė.
Tikėjausi, kad jis pasakys kokį nemandagų atkirtį, tačiau džiaugiuosi, kad to nepadarė.
"Ar norėtum, kad padaryčiau tau pusryčius, Daisy?" Jis nusišypsojo.
"Daisy?" Pakėliau antakį.
"Dar anksti, todėl negaliu labai gerai cituoti, kadangi tu niurzgi pavadinau tave Daisy."
"Daisy nebuvo niurzgi, kaip ir aš." Negaliu susivaldyti savo šypsenos.
"Taip, tu esi niurzgi ir iš kur tu žinai apie kurią Daisy šneku?"
"Yra tik kelios Daisy ir aš pažįstu tave pakankamai gerai, kad žinočiau apie kurią kalbi."
