"Kaip manai, ar mes turėtume nueiti pas tavo mamą?" Paklausiau jo po kelių akimirkų tylos.
"Ne...pabūkim taip dar kelias minutes." Atsakė.
"Gerai." Laimingai pasakiau.
Suprantu, kad mudu su Hariu turime dar kai ką išsiaiškinti, tačiau dabar jaučiu palengvėjimą, jaučiuosi ramesnė, taip gerai. Bijau visų reakcijos, ypač savo mamos, tačiau galiu su tuo susitvarkyti, kai ateis laikas. Tikiuosi jog faktas, kad nebūsiu su ja per Kalėdas atkreips dėmesį nuo mano ir Hario buvimo kartu vėl, tačiau net jei ir neatkreips, man nerūpi. Na, man rūpi, bet aš jau pavargau nuolat kovoti su ja. Nesiruošiu su ja kovoti dėl mano pasirinkimų ir visiškai neįmanoma padaryti jos laimingos. Jau pavargau bandyti.
Padėjau savo galvą ant Hario krūtinės, o jis paėmė mano plaukų sruogą ir sukiojo ją tarp pirštų. Džiaugiuosi, kad visos dovanos supakuotos, buvo pakankamai sunku viską daryti paskutinę minutę. Šūdas. Nenupirkau dovanos Hariui! Ar jis man nupirko? Tikriausiai ne, tačiau kai mes esame vėl kartu... bijau, kad jis kažką nupirko, o aš ne. Turėjau pasirūpinti tuo anksčiau. Išvis, ką aš jam nupirkčiau?
"Kas negerai?" Haris paklausė ir pakėlė mano smakrą.
"Nieko..."
"Ar tu, na žinai... nepersigalvojai?" Pasakė lėtai, o jo balsas netvirtas.
"Ne, aš tiesiog.. nenupirkau tau dovanos." Pripažinau.
Jo veide pasirodė šypsena ir jo akys sutiko manąsias.
"Tu jaudinaisi dėl dovanos man?" Jis nusijuokė.
"Yea... turiu ką nors nupirkti..."
"Tessa, iš tiesų, tu padovanojai man labai daug. Kvaila jaudintis dėl Kalėdinės dovanos."
"Tu tuo tikras?"
"Tikriausiai." Jis vėl nusijuokė.
Vis dar jaučiuosi kalta, galbūt kai prekybos centras atsidarys po Kalėdų turėčiau ten nuvykti. Vis tiek per Kalėdas būsiu su Liam. Norėčiau, kad Haris būtų sutikęs.
"Nupirksiu ką nors nuostabaus tavo gimtadienio proga?" Gūžtelėjau pečiais, o jis nykščiais perbraukė per mano apatinę lūpą, ištyrinėdamas kiekvieną dalelę ir tikėjausi, kad jis vėl mane pabučiuos.
Vietoj to, nustebindamas mane jis pabučiavo mano nosies galiuką, o tuomet viršugalvį.
"Aš nešvenčiu gimtadienių." Pasakė man.
"Žinau... aš taip pat." Tai dar vienas bendras dalykas tarp mūsų.
"Hari?" Anne pašaukė silpnai pabelsdama į duris.
Jis sudejavo ir pavartė akis, o aš atsitraukiau nuo jo.
"Žinok, jeigu būtum jai malonesnis, tai tavęs nenužudytų, tu jos nematei daugiau nei metus."
"Aš nesu šiurkštus jai." Jis pasakė, ir žinau, kad jis tuo tiki.
"Tiesiog pasistenk būti šiek tiek malonesnis, dėl manęs?" Pažiūrėjau į jį šunyčio akimis, o jis nusišypsojo.
"Tu esi velnias." Paerzino, tačiau sutiko.
"Hari?" Ji pakartojo ir vėl pasibeldė.
"Ateinu!" Jis pasakė lipdamas iš lovos.
Jis atidarė duris, o aš sukryžiavau kojas.
"Ar judu nenorėtumėt kartu pažiūrėti filmo?" Ji paklausė.
Jis atsisuko į mane ir pakėlė antakį.
"Taip, žinoma." Atsakiau ir išsiropščiau iš lovos.
