„Jaučiuosi blogai dėl sienos, aš siūliausi sutaisyti ją, bet Kenas atsisakė leisti man tai padaryti" pasakiau Liam kai šukavausi savo šlapius plaukus. Dušus, kuriame neseniai buvau nepadėjo atsipalaiuoti kaip tikėjausi. Atrodo niekad negali numalšinti skausmą. Jis atrodo niekados nesibaigs.
Nesijaudink dėl to. Tu ir taip dabar daug ką išgyveni." Liam susiraukė ir uždėjo rankas man ant nugaros.
„Negaliu suvokti kaip mano gyvenimas pavirto į tai, kaip aš tai padariau. Prieš tris mėnesius aš viską suvokiau, visą turėtą prasmę. Aš turėjau Noah, kuris niekad nepadarytų kažką panašaus, aš buvau artima su savo mama ir aš mąsčiau koks toliau bus mano gyvenimas, o dabar aš neturiu nieko. Neperdėdant, nieko. Aš net nežinau ar man reikėtų daugiau eit į Vance, nes Haris sugalovos ten ateiti arba įtikins poną Vance atleisti mane tik todėl, nes jis tai gali" mažiausiai bent ašaros nebebėgo.
„Jis viską sugadino, tikrai viską. Jis nieko neturi prarasti, o aš turiu, aš leidau jam paimti viską iš manęs. Mano gyvenimas prieš jį buvo toks paprastas ir aiškus, bet po.. jis tiesiog.. gale."
„Tu negali mesti savo internatūros, jis ir taip iš tavęs daug ką paėmė. Neleisk jam to paimti, prašau." Liam patarė.
„Geras dalykas dėl ‚po' gyvenimo be jo, yra tas, kad tu gali daryti bet ką, ką nori, tu gali viską pradėti nuo pradžių" jis bandė paskatinti mane.
„Tik prašau, paklausyk manęs dėl internatūros" jis prašė.
Žinau, jis teisus, bet tai nėra taip paprasta. Viskas mano gyvenime buvo susieta su Hariu, netgi dabar, suknisti dažai ant mano mašinos. Jis kažkaip tapo virvelė, kuris visą mano gyvenimą laikė kartu ir jo nebuvimas mane palieka su nuolaužomis, kurios jau kartą buvo mano gyvenime.
„Leisiu tau pailsėti." Liam pasakė ir apkabino prieš patraukdamas prie durų.
„Ar manai, kad tai liausis?" paklausiau ir jis apsisuko.
„Ką?"
„Skausmas" beveik šnabždėjau.
„Nežinau.. norėčiau manyti, kad tai liausis" jis atsakė ir davė man labiausiai paguodžiančią pusiau šypseną ir pusiau susiraukimą.
....
Gulėjau lovoje ir žiūrėjau į lubas iki tol, kol žadintuvas nesustojo ant penkių. Turiu išeiti valandą anksčiau, tad galėsiu eiti nusipirkti drabužių ir makiąžą. Taip pat turiu susirasti kur galėčiau išsivalyti dantis, turėtų būti linksma. Net neįsivaizduoju kaip reikės pasiimti visus daiktus iš.. Hario buto. Dabar jaučiu, kad viską geriau būtų palikti ten ir nusipirkti naujus dalykus, tad nereikėtų su juo susidurti.
Prisiverčiau save išlipti iš lovos ir nueiti į mašiną. Palikau Ken su Karen laišką su atsiprašymų dėl skylės sienoje, kurią padarė Haris.
Susigužiau nuo savo atvaisdo, kurį pamačiau automobilio veidrodėlyję, akys vis dar yra raudonos, o po jų tamsi ratilai. Man reikės daugiau makiažo, nei maniau. Nuėjau į Walmart, vienintelę parduotuvę, kuri tokiu momentu dirbą ir nusipirkau visko ko mna reikėjo. Neturiu jėgų ar energijos įdėti daug pastangų į savo išvaizdą.
Kai atvažiavau į Vance, Kimberly aiktelėjo kai mane pamatė. Bandžiau nusišypsoti jai, bet ji nušoko nuo stalo.
„Ar tau viskas gerai?" jis staigiai paklausė.
„Ar atrodau taip blogai?" silpnai truktelėjau pečiais.
„Ne, žinoma, ne. Tu tiesiog atrodai.. išsekusi" ji melavo. Žinau kaip siaubingai aš atrodau.
