Gulėjau ant Harry krūtinės ir bandžiau nuraminti kvėpavimą. Mūsų abiejų nuogos krūtinės lėtai kilnojosi. Tai visiškai nebuvo svetima, kaip galvojau, kad bus. Buvau beprotiškai pasiilgusi to intymumo tarp mūsų. Aš žinau, kad mylėjimasis po viso to, kas įvyko nėra geriausia mintis, bet šiuo metu, kai jo pirštai juda aukštyn žemyn mano stuburu, manau, kad tai ne taip ir blogai.
Neįstengiu matyti vaizdo, kai jis klubais pastumia save aukštyn čiužiniu, kad man būtų patogiau. Mes daugybę kartų miegojom kartu, bet šis yra vienas mano mėgstamiausių. Tai buvo labai stipru ir nuoširdu ir pilna noro... ne, reikėjimo būti kartu.
Harry stengėsi valdytis ganėtinai trumpą laiką, bet dabar, kai žiūriu į jį, jo akys užmerktos, o lūpos švelniai susuktos.
"Žinau, kad žiūri į mane, ir man būtinai reikia į tualetą." pagaliau ištarė jis ir nieko negalėjau padaryti, tik sukikenti.
"Pasislink aukštyn." pasakė jis ir paėmęs mane už klubų prisislinko arčiau savęs.
Harry rankos perbėgo per plaukus grąžindamos į vietą garbaną nuo kaktos, kol jis rinko savo drabužius nuo žemės. Jis pasiliko be marškinėlių ir išėjo iš kambario, leisdamas man apsirengti. Mano akys nukrypo į Harry marškinėlius, gulinčius ant grindų, pagal instinktą pasilenkiau žemyn ir paėmiau juos, bet tada numečiau juos atgal ant žemės. Nenoriu spausti jo ar supykdyti, todėl turėčiau tiesiog vilkėti savo drabužiais, kol kas.
Jau beveik aštunta, todėl nuėjau ir pasiėmiau didelį džemperį ir paprastus marškinėlius. Nuolaužos, likusios po Harry protrūkio dengia visas grindis, todėl pradėjau dėlioti viską į savo vietas, rūbai iš stalčių bus pirma mano užduotis. Harry įžengė į kambarį, kai bandžiau užtraukti lagaminą, pilną novelių.
"Ką tu darai?" paklausė.
Vienoje iš jo didelių rankų jis laikė stiklinę vandens ir keksiuką.
"Tiesiog tvarkausi." tyliai atsakiau.
Šiek tiek nervinuosi, kad mes vėl grįžtam prie pykčių, dėl to nesu tikra kaip elgtis.
"Gerai.." ištarė jis, dėdamas stiklinę ir keksiuką ant komodos ir eidamas link manęs.
"Aš padėsiu." pasisiūlė jis ir pakėlė sulaužytą kėdę nuo grindų.
Mes dirbom tyloje, bandydami padaryti taip, kad kambarys atrodytų kaip ir anksčiau.
Harry paėmė lagaminą ir nuėjo į drabužinę, vos nenumesdamas dekoratyvinės pagalvėlės nuo lovos.
Nežinau ar aš turėčiau prabilti pirma ir ką turėčiau pasakyti. Žinau, kad jis vis dar pyksta, bet pagavau kelis jo žvilgsnius, tad gal jis nebėra toks piktas.
"Kas čia?" jis išėjo iš drabužinės su mažu maišeliu ir vidutinio dydžio dėžute rankose.
O ne.
"Niekas." pasistengiau kuo greičiau atsistoti ir paimti iš jo tuos daiktus.
"Ar tai man?" paklausė jis su smalsia veido išraiška.
Harry's POV.
"Ne" pamelavo ji ir atsistojo ant pirštų galų, bandydama pasiekti dėžutę mano kairėje rankoje, todėl iškėliau ją dar aukščiau.
"Ant šitos kortelės parašytas mano vardas." parodžiau jai ir ji nuleido žvilgsnį žemyn.
Kodėl ji tokia sutrikus?
"Aš tiesiog.. na aš nupirkau tau kelis dalykus anksčiau, bet dabar jie atrodys per daug kvaili, tau nereikia išpakuoti jų."
"Aš noriu." pasakiau jai ir atsisėdau ant lovos krašto.
