„Profesoris Soto pasakė, kad jiss duos šios savaitės pamokų užduotis jei atsivesiu draugų į jo šou, tad, tikiuosi, jog tai bus šiandiena" nusišypsojau Liam.
Skausmas krūtinėje auga kas valanda, kai negaunu jokių žinių nuo Hario. Esu įsitikinus, jog dėl to, kad negrįžo namo arba jis ignoruoja mane. Jei kas nors ir turėtų ką nors ignoruoti, tai būčiau aš. Žinau, jog spaudimas su santuoka nėra kažkas ko jis nori ir žinau, kad tai per greit, bet tai nėra santuoka, kurią aš spaudžiu, tai tik kažkoks ateities tipas. Aš ėjau per pragarą ir atgal per jį, o jis negalvoja apie mane, kai ateina tokie dalykai. Džiaugiuosi, jog pastovėjau prieš ji, bet aš taip par ir pasiilgau jo.
„Tai truputį keista, nemanai?" Liam pasakė, kai įėjome į religijos klasę.
„Kas?"
„Kad jis praktiškai papirko tave, jog susitikti su tavimi už klasės ribų.."
„Tai nėra taip, jis neprašė manęs ateiti vienai ar panašiai" paprastai atsakiau.
Apskritai, nejaučiu tos baisios, pavojingos vibracijos nuo profesoriau Soto. Tai tiesiog faktas, jog jis pastovėjo prieš Harį, privertė mane labiau jį gerbti. Esu pripratusi kai visi būna įbauginti jo, tad atgaivina, kai kas nors pastato jį į jo vietą.
„Vis tiek manau, jog tai netinkama." Liam pasakė.
„Gerai Harry" paerzinau, mano krūtinė susiveržė kai paminėjau jo vardą.
„Aš tik sakau, būk atsargi. Be to, kur Haris? Jis nestebėjo tavės šį ryt ka vinukėje." Liam susiraukė.
„Jis.. na, iš tiesų tai nežinau kur jis. Jis negrįžo vakar vakare" atsidusau ir atsisėdau priekinėje eilėje.
„Ką turi omeny jis vakar negrįžo, iš Kanalo ar kaip ten vadinasi?"
„Kanalo gatvės Taverna.. bet ne, mes išėjome drauge, bet jis buvo blogos nuotaikos, nes jis turėjo nemalonu pokalbį su profesirium Soto ir tada mes susibarėm dėl savo ateities ir fakto, jog jis su manim jos nenori. Jis pasakė, jog jis net nesikraustytų į Sietlą su manimi"
„Palauk.. profesorius Soto ir Haris?" Liam sušnabždėjo apsižvalgydamas aplink klasę.
„Aha, tai tiesiog buvo akivaizdus erzinimo konkursas. Haris jau buvo blogos nuotaikos, tad manau tai tik pastūmė jį prie krašto."
„Tai tikrai keista. Kas verčia tave manyti, jog jis nenori su tavimi ateities?" Liam paklausė.
„Jis pasakė tai. Jis pažodžiui pasakė, kad jis negalvojo apie ateitį ir nenori ir tada jis pasakė jei man tai nepatinka galiu išeiti" jaučiuosi gėdingai pakartojant šituos skaudžius žodžius netgi Liam, kurio labiausiai pasitikiu, kuriuos jis pasakė man.
„Jis taip pasakė?"
„Aha, jis pasakė, jog kalbėjimas su juo apie vestuves yra nesąmonė"
„Bet jis paprašė tavęs atsikraustyti tada kai niekas nežinojo, jog jūs draugaujat?"
„Tai būtent tai ką aš pasakiau. Jis toks painus" pasitryniau smilkinius.
„Jau po devynių, ar neturėtų prasidėti pamoka?" mergina už mūsų garsiai pasakė.
Kai pasižiūrėjau į įeinantį į klasę profesorių Soto jis dėvėjo odinį švarką ant baltos maikės ir kaklaraišti.
„Sveiki visi! Atsiprašau, jog vėluoji, turėjau vakar ilgą vakarą" jis pasakė ir nusimovęs švarkę u-dėjo jį ant kėdės.
„Tikiuosi jog visi paaukojo laiko nusipirkti ar bent jau pavogti dienorašti" jis pasakė ir mes susižvalgę su Liam išsitraukėm savo dienoraščius.
