Atsibudau visa suprakaitavusi. Hario galva yra ant mano pilvo ir jo rankas apglėbusios mane. Jo rankos tikrai turėtų būt ištirpusios nuo mano kūno svorio. Jo kojos supintos su manosiomis ir jis silpnai knarkia. Giliai įkvėpiau ir rūpestingai pakėliau ranką, kad nubraukčiau jo plaukus jam nuo kaktos. Jaučiu, lyg nebūčiau jo plaukų lietusi ilgą laiką, kai ištikrų juos lėčiau šeštadienį. Mano protas vėl priminė įvykius Seatle, kaip kokiam filme, kai pirštais perbraukiau per jo netvarkingus plaukus. Jo akys atsimerkė ir aš staigiai patraukiau ranką.
„Atsiprašau" pasakiau, susigėdusi, kad pagavo mane taip elgiantis.
„Ne, geras jausmas" jo balsas storas nuo miego.
Jis netrukus pasitraukė nuo manęs ir norėjau, kad nebūčiau lietusi jo plaukų, tad jis vis dar miegoti ir laikytų mane savo glėbyje.
„Šiandien turiu kaiką padaryti, taigi trumpam išvyksiu į miestą" jis pasakė ir iš spintos išsiėmė džinsus.
„Gerai.." ka? Jis pasiėmė batus ir greit juos užsidėjo.
Tokia nuojauta, kad jis bėga iš čia.
Maniau, kad jis bus laimingas, jog kartu miegojome lovoje ir kad pirmą kartą po savaitės laikėme vienas kitą. Maniau, kad kažkas pasikeis, ne visiškai, bet maniau galbūt jis pamatys, kad aš apsisrpendžiau, kad aš buviau kelis žingsnius arčiau į susitaikymą su juo negu buvau vakar.
„Aha.." jis pasakė ir pasukiojo savo antakio auskarą tarp pirštų prieš apsimaunant baltą maikę ir paimant juodą iš spintos.
Jis nieko nesakė prieš išeinant iš kambario ir aš likau sumišusi, dar kartą. Iš visų dalykų, kurių tikėjausi, kad nutiks, nesitikėjau, kad jis pabėgs nuo manęs. Kodėl jis šiuo metu turėtų reikalų? Jis skaito maniskriptus, daro tą patį ką ir aš, tik tai, kad jis turi daugiau laisvės ir gali tai daryti namuose, tad kodėl jis tai nori padaryt šiandien? Galbūt jis eina į biblioteką? Prisiminimas iš paskutinio karto kai Haris turėjo eiti „dirbti" sutraukė skrandį.
Išgirdau jį trumpai kalbant su mama prieš paradinėm durim užsidarant. Pliumptelėjau atgal ant pagalviu ir pradėjau spardytis, kaip daro maži vaikai ir tik tada išlipau iš lovos. Pakėliau nuo grindų Hario drabužius ir sudėjau juos į pintinę ir tada nuėjau į virtuvę pasidaryti kavos.
„Labas rytas mieloji." Anne sučiulbėjo.
„Labas rytas, ačiū už kavą" pasakiau jai ir paėmiau šviežiai užpildą kavą.
„Haris sakė, kad šiandien turi padirbėti?" ji pasakė, bet atrodė, kad ji klausia, o ne sako.
„Aha.. sakė man jis" pasakiau.
Nežinau ką daugiau pasakyti.
„Džiaugiuosi, kad jam gerai po nakties" jos balsas buvo pilnas jaudulio.
„Aha, aš taip pat. Nereikėjo man leisti jam miegoti ant grinų" pasakiau negalvodama.
Jos antakiai pakilo dėl mano pasakymo, o aš galvojau, kaip išsisukti iš padėties.
„Jis jų neturi, kai jis nėra ant grindų?" ji paklausė atsargiai.
„Ne, jis jų neturi jei mes.." maišiau cukrų savo kavoje.
„Jei tu esi čia" ji pabaigė už mane.
„Taip.. jei aš esu čia."
„Žinai, kodėl jis juos turi? Žinau, kad jis nekęstų manęs jei aš tau pasakyčiau, bet tu turi žinoti"
„Jis pasakė man.. apie tą naktį" pasakiau tyliai.
Jos akys išsiplėtė iš nuostabos.
„Jis pasakė tau?" ji beveik aiktelėjo.
