Laimei, nesnigo pastarąsias tris dienas. Spoksojau pro didelį langą Vance vestibiulyje, kantriai laukdama, kol Haris mane pasiims.
Norėdamas mane paerzinti, po įvykiu su Trevoru, jis primigtinai reikalavo kiekvieną dieną mane ten nuvežti. Vis dar esu nustebusi, jog man pavyko jį nuraminti. Nežinau ką būčiau dariusi, jei jis būtų užsipuolęs Trevorą, tikriausiai Kimberly būtų priversta iškviesti apsaugą, o Harį areštuotų.
Haris čia turėjo būti puse penkių, o dabar yra po penkių penkiolika. Beveik visi jau išėję, keletas žmonių siūlė mane pavežėti, taip pat ir Trevoras, kuris stengėsi palaikyti atstumą nuo manęs, po to kai Haris iškėlė sceną. Nenoriu, kad mudviem būtų nejauku, vis tiek norėčiau būti draugais su juo, nepaisant Hario įsakymo nesiartint prie jo.
Pagaliau pamačiau Hario automobilį ir išėjau laukan, kur pūtė šaltas vėjas. Šiandien šilčiau nei anksčiau, ryški saulė šiek tiek sušildo, tačiau nepakankamai.
"Atleisk, jog vėluoju, užmigau." Haris pasakė, kuomet įlipau į šiltą mašiną.
"Nieko tokio." Patikinau jį ir pradėjau spoksoti pro langą.
Truputėlių nervinuosi, nes šįvakar Naujųjų Metų išvakarės, todėl nenoriu pridėti dar ir barnio su Hariu. Tiesą pasakius, dar nenusprendėm ką veiksim ir tai veda mane iš proto, noriu žinoti detales ir viską suplanuoti.
Nuolat svarsčiau apie tai ar turėčiau atrašyti į Steph pastarosiomis dienomis atsiųstas žinutes. Dalis manęs nori ją pamatyti, parodyti jai ir kitiems, jog jie manęs nepalaužė, taip, jie mane pažemino, tačiau esu stipresnė nei jie mano. Kaip ir minėjau, kita dalis manęs mano, jog bus neįtikėtinai nejauku susitikti su Hario draugais. Žinau, kad jie galvos, jog esu idiotė, nes susitaikiau su Hariu.
Neįsivaizduoju kaip turėčiau elgtis su Hariu prieš juos, ir iš tiesų bijau, kad dabar viskas bus kitaip ir mudu daugiau nebebūsime mažame, mūsų pačių sukurtame burbule. O kas jei jis ignoruos mane arba Molė bus ten? Mano kraujas užvirė nuo tokių minčių.
"Pyksti ant manęs?" Hario klausimas atitraukė nuo ankstesnių minčių apie Molę.
"Ne, tai nėra toks jau svarbus reikalas." Pasakiau.
Jis patraukė ranką nuo vairo ir padėjo ant mano šlaunies, nestipriai suspausdamas ją.
"Kur nori važiuoti?" Paklausė.
Anksčiau minėjau, kad man reikia ko nors ką galėčiau šįvakar vilkėti, nesvarbu kur beeitume.
"Man tinka prekybos centras. Turim apsispręst kur eisim, kad žinočiau ką nusipirkti."
"Taigi, tu nori susitikti su visais ar ką nors nuveikti tik dviese? Aš vis dar manau,kad turėtume likti namie."
"Nenoriu likti namie, mes nuolatos ten būnam." Nusišypsojau.
Man patinka likti su Hariu namuose, tačiau seniau jis dažnai išeidavo, beveik kasdien ir kartais bijau, jeigu jį nuolatos laikysiu namuose, jam atsibos būti su manimi.
Kuomet atvažiavome, Haris paliko mane prie "Marcy" įėjimo ir aš nuskubėjau į vidų. Kuomet jis prisijungė prie manęs, rankose jau laikiau tris sukneles.
"Kas tai?" Jis suraukė nosį pamatęs ant viršaus esančią skaisčiai geltoną suknelę.
"Suknelė. Nepatinka?"
"Ne, jos spalva šlykšti." Atsakė.
"Tau visos spalvos šlykščios, na žinoma, išskyrus juodą."
Jis gūžtelėjo pečiais ir pirštais perbraukė per auksinės spalvos suknelės audinį.
"Man patinka šita." Jis pasakė.
