Lėkštė su sausainiais per pirmas filmo dešimt minučių buvo ištuštinta ir aš turėjau pripažint, kad didžiuojuosi savo naujais įgytais kepimo įgudžiais. Anne pagyrė mane, o Haris suvalgė daugiau nei pusę, kas pagyrė mane.
„Ar tai blogai, kad šitie sausainiai iki šiol yra mano mėgstamiausi Amerikoje?" Anne nusijuokė, kai ji atsikąndo paskutinį kąsnį.
„Taip, labai liūdna." Haris erzino ją ir aš sukikenau.
„Tau reikėtų juos daryti kiekvieną dieną iki tol kol aš išvyksiu" ji pasakė man.
„Skamba gerai man" nusišypsojau ir palinkau į Harį.
Viena jo ranka buvo apkabintą aplink mano liemenį ir aš užsikėlus kojas sukryžiavau jas, taigi galėjau prisiglausti prie jo daug arčiau.
Anne užmigo ant filmo pabaigos ir Haris patylo garsą, taip mes galėjome pabaigtį žiūrėtų filmą nepažadindami jos.
Kukčiojau iki pat filmo galo, o Haris stengėsi nesijuokti iš mano beviltiškumo. Tai buvo vienas iš liūdniausių filmų, kuriuos mačiau per visą savo gyvenimą, net neįsivaizduoju, kaip Anne galėjo užmigti.
„Buvo baisu, nepakartojima, bet baisiai liūdna" siušniurkščiau nosimi.
„Kaltik mano mamą, siūliau komediją, bet kažkaip baigėme ‚Žaliaja mylia', aš įspėjau tave" jis pasakė ir uždėjo ranką man ant peties, prisitraukdamas mane arčiau ir švelniai pabučiuodamas į viršugalvį.
„Turėtumėm pažiūrėt komediją" sudejavau ir su ranka nusivaliau nosį.
„Galime įsijungti ‚Draugus' tada galėsim grįžti į kambarį, tuomet galėsim tave prablaškyti nuo jo mir.."
„Harry! Neprimink man!" sudejavau ir jis sukikeno prieš atsistojant nuo sofos ir patemdamas mane į savo rankas.
Kai atėjome į kambarį Haris įjungė šviesą ir tada televizorių. Žiūrėjau kaip jis užrakino duris ir viduje man kažkas suvirpėjo.
Hario pozicija
„Einu persirengti" ji pasakė ir servetėle nusivalė nosį.
Jos akys raudonos dėl verkimo per filmą. Žinojau, kad filmas nuliūdins ją ir turiu pripažinti, kad nekantriai laukiau jos reakcijos. Ne dėl to, kad noriu, jog ji būtų nusiminusi, bet dėl to, kad megstų kai ji būna emocionali dėl tam tikrų dalykų. Ji visiškai atsiveria per šitus pramanymus, nesvarbu ar tai filmas ar romanas, ji leidžia jiems įtraukti ją ir tai taip žavu stebėti.
Iš drabužinės ji išėjo tik su šortais ir neriniuota liemenėle. Šventas šūdas. Net nebandžiau būti subtilus su savo žiopsojimu.
„Ar manai, kad galėtu dėvėti.. na žinai, mano maikę" paklausiau jos.
Nesu tikras, kaip ji dėl to jaučiasi, bet aš pasiilgau jos mano maikės dėvėjimo, kai einame miegoti.
„Man patiktų" ji nusišypsojo ir išėmė mano jau muvėtą maikę iš drabužių pintinės.
„Gerai" pasakiau, stengamas neatrodyti per daug susijaudinęs.
Žiūrėjau kaip jos krūtys iškrito per liemenėles viršų kai ji pakėlė savo rankas į orą. Nustok spoksoti. Lėtai, ji nori judėti lėtai. Aš galiu judėti lėtai.. lėčiau.. įkišu ir ištraukiu iš jos. Jezau, kas po galais blogai su manimi? Kaip tik tada, kai nusprendžiau nusukti žvilgsnį ji palindo po maikė ir per vieną laisvą ranką nusitempė liemenėlę ir įdėjo ją į pintinę... Kristau.
„Kažkas blogai?" ji paklausė ir užlipo ant lovos.
„Ne" nuryjau seiles ir baimingai žiūrėjai kai ji išleido iš arklio uodegos savo plaukus. Jie nukrito jai ant pečių, gražioje brunetiškoje bangoje ir ji lėtai papurtė galvą. Ji turi tai daryti tyčia.
