Tessa's POV
"Taigi, kaip sekasi mokykloje? Praėjo nemažai laiko nuo paskutinio karto kai mes kalbėjomės." mama pasakė tempdama mane į prekybos centrą.
Mano kelėnas žudo mane ir paskutinis dalykas, kurį noriu daryti yra vaikščioti po prekybos centrą su mama...ne, paskutinis dalykas, kurį noriu daryti yra grįžti į butą ir susitikti su Harry. Žinau, ką turiu daryti, tik nesu tikra ar aš pasiruošusi tam.
"Viskas gerai. Neseniai prasidėjo naujas semestras." papasakojau jai.
Tikrai labai keista pakankamai civilizuotai kalbėtis su ja šiuo metu, bet tai daug geriau nei pyktis.
"Tai puiku. Kaip viskas tarp jūsų su Harry?" paklausė.
"Ar tikrai nori pradėti visa tai?" atsiliepiau.
"Ne, manau nenoriu. Tiesiog eime ir nupirkim tau naujų drabužių." ji dirbtinai nusišypsojo ir mes patraukėme vidun.
Visą laiką vaikščiojau apdujusi ir mano galva tapo dar sunkesnė, kai mama pasimatavo bent dešimt suknelių Sak'se.
"Dar užeikim į Macy's ir galėsi keliauti." tarė ji, kai nusprendė, kad nei viena iš pasimatuotų suknelių jai netinka.
"Ne." paskubomis atsakiau.
"Kodėl ne? Tau patinka Macy's."
"Ne..nepatinka."
Viskas apie ką galiu galvoti tai aš ir Harry Macy'se.
"Gerai...na tu gali palaukti čia, nes kadangi man vis dar patinka Macy's, noriu ten nueiti." ji pasakė ir aš linktelėjau.
Ji verčia mane laukti jos prie parduotuvės tą pačią dieną, kai gaunu smegenų sukrėtimą. Prisėdau ant netoli esančio suoliuko ir pradėjau laukti mamos. Galėjau tiesiog eiti kartu, vis tiek negaliu nustoti galvoti apie jį.
Mama turės mane nuvežti pasiimti savo drabužių, nebent Liam atvažiuos manęs. Bet aš nenoriu, kad jis galvotų, jog naudojuos juo, kadangi ir taip jau apsistojau jo namuose. Tai tikrai nėra tinkamiausias metas man pagaliau pasipriešinti Hariui, jis bent jau galėjo palaukti kol susitvarkysiu mašiną ir tada mane apgauti.
Nusijuokiau iš savo kvailumo ir pagavau mažą ašarą ant naujų džinsų, kuriuos mama primygtinai reikalavo man nupirkti, akivaizdu, kad suplėšyti ir krauju ištepti džinsai nėra tinkamiausi vaikščiojimui po parduotuves. Supratau, kad stebėtinai linksma, jog šitie nauji džinsai taip pat nėra tobuli ir aš jau galiu įsivaizduoti mamos išraišką, kai ji pamatys ašarą ant jų. Nusijuokiau iš savęs, galbūt dėl to, kad mane vis dar veikia vaistai nuo skausmo.
"Tessa?" moteriškas balsas pasiekė mano ausis.
Kai pažvelgiau aukštyn, Rebecca stovėjo priešais mane su Starbucks puodeliu vienoje rankoje ir pirkinių maišeliu kitoje.
"Labas." pasistengiau nusišypsoti.
"Kas nutiko, mergyt?" ji atsisėdo šalia manęs.
"Patekau į avariją. Tiesiog bum ir viskas." paaiškinau.
Tikiuosi mama neužtruks per ilgai.
"Wow, tai užknisa."
"Taip, tikriausiai." nežinau ką dar pasakyti.
"Jie nebeturi nieko gero, dabar matau, dėl ko nebeapsipirkinėji čia." mama pasakė priėjusi prie mūsų.
"Man reikia eiti, skambino Markas iš mano ofiso, ir aš privalau grįžti. Ar tu pasiruošusi?" paklausė ir tik tada pastebėjo Rebeccą.
