Hario pozicija
Kai pasisukau į šoną, pamačiau savo mamą stovinčią svetainėje, geriančią kavą, jos akys raudonos.
"Kur tu buvai?" Paklausiau jos.
"Vonioje." Pasakė virpančiu balsu.
"Kaip tu galėjai liepti Tessai išvykti? Palikti mane?" Žinojau, kad ji buvo nusivylusi, tačiau kai pritarė Tessos mamai, to jau buvo per daug.
"Nes Hari, tu nesi pakankamai geras jai. Tu pats žinai tai. Nenoriu matyti kai visa tai baigsis kaip Natalie, kitoms merginoms."
"Žinai, kas atsitiks man jeigu ji paliks mane, mama? Nemanau, kad tu supranti. Aš negaliu būti be jos. Suprantu, kad nesu pakankamai geras jai ir apgailestauju dėl to ką padariau, kiekvieną akimirką kai pamatau ją, tačiau aš galiu būti tinkamas jai. Žinau, kad galiu." Nuėjau į vidurį svetainės. Vaikščiojau pirmyn ir atgal.
"Hari... Tu niekada nebuvai toks emocianalus, ar tikrai žinai, kad čia ne dar vienas žaidimas?"
"Ne mama..." Stengiausi nusiraminti.
"Tai nėra žaidimas man, ne šį kartą. Aš myliu ją, tikrai myliu ją. Myliu ją labiau negu galiu tau paaiškinti, nes pats to net nesuprantu. Viskas ką žinau, tai ji yra vienintelis mano šansas į laimę, jeigu ji išvyks aš niekada neatsigausiu. Neatsigausiu, mama. Ji vienintelis mano šansas visą gyvenimą nelikti vienam. Nežinau kodėl aš nusipelniau jos, tikriausiai dėl nieko, bet ji myli mane. Tu žinai, koks jausmas, jog kažkas tave myli nepaisant ką suknistai blogo padarei? Esu niekas palyginus su ja, ji yra žymiai geresnė nei aš ir ji myli mane. Neturiu nė menkiausio supratimo kodėl, bet ji myli. Ji visada yra čia, dėl manęs, mama, ji visada man atleidžia, net kai neturėtų, ji sako teisingus dalykus, ji visada mane nuramina, tačiau ir metą iššūkį, ji verčia mane norėti tapti geresniu vyru. Žinau, kad esu siaubingas žmogus, žinau tai. Pridariau tiek daug blogų dalykų, bet Tesa negali manęs palikti, nebenoriu būti vienas ir niekada nemylėsiu kažko vėl, ji skirta man. Žinau tai. Ji mano didžiausia nuodėmė, mama, ir aš mielai būsiu prakeiktas dėl jos. " Kai baigiau iškvėpiau visą orą, mano mamos skruostai šlapi ir ji spokso į kažką už manęs.
Pasisukau ir radau stovinčią Tesa, jos rankos prie šonų, akys plačios, o skruostai tokie pat šlapi kaip ir mano mamos.
"Išeinu kur nors kuriam laikui... duosiu jums privatumo." Mano mama pasakė, nuėjo durų link, apsimovė batus ir apsivilko paltą.
"Kur raktai?"Parodžiau į lentyną esančią virš jos galvos ir ji linktelėjo.
Nėra daug vietų kur ji galėtu eiti per Kūčias, ypač, kai sninga, tačiau dabar mes su Tessa turime būti vieni.
"Ką tu pasakei... dabar... tu turėjai tai omenyje?" Ji paklausė pro ašaras.
"Žinai, kad turėjau tai omenyje." Pasakiau jai.
Jos lūpų kampučiai pakilo ir ji panaikino tarpą tarp mudviejų, savo galvą priglausdama prie mano krūtinės.
"Turiu žinoti, ką tu padarei." Ji pasakė.
"Žinau... tiesiog pažadėk, kad pabandysi suprasti..."
"Pasakyk man."
Nuėjau link sofos ir atsisėdau, šį mėšlą turiu pasakoti sėdėdamas. Ji taip pat atsisėdo sukryžiuodama savo kojas toliau nei puse pėdos nuo manęs.
"Gerai.." Giliai įkvėpiau. Nežinau nuo ko suknistai pradėti.
Tessos pozicija
Hario veidas išblyškęs.
