„Mama, duok jai truputį erdvės. Ji drovi." Haris melavo savo mamai, kai ji apkabino mane ketvirtą kartą.
„Tu teisus, atsiprašau. Aš tiesiog tokia laiminga, kad pagaliau sutikau tave. Haris tiek daug man apie tave pasakojo" ji prapliupo ir linktelėjo sutikdama. Pajaučiau kaip mano skruostai paraudo, kai ji atsitraukė. Esu nustebinta, kad ji žino, jog aš egzistuojų, maniau, kad jis kaip visada laikys mane paslaptimi.
„Viskas gerai" sugebėjau pasakyti per savo siaubą.
„Galėčiau.. aš uhm.. trumpam pakalbėti miegamajame?" Haris išmikčiojo. Linktelėjau ir daviau mažą šypsena Hario mamai prieš nusekant jį į miegamajį, kuriuo kažkada dalinomes.
„Kas per velnias?" pasakiau greitai, kai uždariau duris.
„Žinau.. atsiprašau. Negalėjau jai pasakyti kas nutiko. Negalėjau pasakyti jai ką padariau" jis pasakė ir atsisėdo ant lovos.
„Ar tu čia.. na žinai, pasiliksi?" jo balse buvo daugiau vilties, nei galėjau pakelti.
„Ne.."
„Oh"
Atsidusau ir pirštai perbėgau per plaukus, įprotis, kurį būsiu pasiėmus iš Hario.
„Na, ką man riekėtų daryti?" paklausiau jo.
„Nežinau.. nesitikėjau, jog tu čia atvažiuosi ar kažkas panašaus.. man tiesiog reikia truputį laiko, kad pasakyčiau jai" jis pasakė su ilgu atodusiu.
„Nežinojau, kad tu čia būsi" jis pasakė man su skausmu akyse.
„Aš taip pat nežinojau, kad tu būsi čia, maniau, kad išvažiavai į Londoną"
„Persigalvojau, nenorėjau važiuoti be.." jis nepabaigė.
„Ar yra kokia nors priežastis, dėl kurios nepasakei, kad mes nebe kartu?" paklausiau jo. Nežinau ar noriu išgirsti atsakymą.
„Ji buvo tokia laiminga, kad kažką radau, nenoriu to sugadinti dėl jos" prisimenu, kai Kenas sakė, kad jis niekada nemanė, jog Haris sugebės būti santykiuose ir jis buvo teisus. Tačiau, aš nenoriu sugriauti Hario mamos laiko su sūnumi. Aš nedarau to dėl Hario, darau tai dėl jo mamos.
„Gerai. Gali pasakyt bet kada, kai būsi pasiruošęs. Nesakyk jai apie lažybas" pasakiau jam. Žinant detales, kaip jos sūnus sugadino pirmus ir vienintelius santykius, tikrai įskaudintų ją.
„Tikrai? Tu nieko prieš, kad ji mano, jog mes kartu?" jis skambėjo labiau nustebęs nei turėtų. Linktelėjau.
„Ačiū. Iš tiesų maniau, kad apšauksi mane tiesiai prieš ją" jis išleido gilų atodusį.
„Nepadaryčiau to" pasakiau ir turėjau tai omeny. Nesvarbu kokia pikta būčiau ant Hario, niekada nepaakyčiau nei vienos iš jo paslapčių.
„Man tik reikia pabaigti skalbtis, tada aš išvažiuosiu. Nežinojau, kad tu čia grįši, tas nusprendžiau apsistoti čia, užuot būnant viešbutyje" truktelėjau pečiais nejaukiai. Mes esame čia jau per ilgai.
„Tu neturi kur apsistoti?" jis paklausė.
„Galėčiau nuvažiuoti pas mama į namus, bet aš tikrai to nenoriu" pripažinau „Viešbutis irgi nėra toks blogas, tik truputį brangu" čia normaliausias pokalbis su Hariu per visą savaitę.
„Žinau, kad tu nesutiksi pasilikti čia, bet gal galėčiau duoti tau pinigų?" negaliu pasakyti ar jis bijo mano reakcijos dėl savo pasiūlymo.
„Man nereikia tavo pinigų"
„Žinau, tiesiog pamaniau, kad turėčiau pasiūlyti" jis spoksojo į grindis.
„Mums reikėtų jau eiti iš čia" atsidusau ir atidariau duris.
