įlipau į jo mašiną ir stengiausi nepastebėti pažįstamo Hario kvapo, kuris užpildė visą mažą erdvę. Jis įlipo į vairuotojo vietą ir užvedė mašiną.
„Ar tau šalta?" jis paklausė.
„Taip" atsakiau ir jis padidino šilumą.
„Tu neturėjai teisės šia atvykti" pasakiau jam, primindama sau, kad neturėčiau čia būti.
„Tu kitaip nebūtum su manim kalbėjus" jis pasakė, lyg jo priežastis nebūtu kvaila.
„Kaip ir sakiau, vengiau tavęs dėl priežasties Hari"
„Žinau mažute, labai tavęs pasiilgau."
Suplazdėjo širdis dėl jo ištarto ‚mažutė', bet ignoravau tai.
„Matei mane vakar ir nustok mane taip vadinti. Suk čia, viešbutis yra tiesiai už kampo"
„Negaliu patikėti, kad apsistojai viešbutyje" jis ranka perėjo per plaukus.
„Aha.. kitaip nei tu, aš galiu"
„Gali apsistoti bute, o aš nueičiau į kokį brolijos namą ar kur nors kitur"
„Ne" kad ir kaip man ten patiktų, aš neatsitrauksiu. Turiu būti stipri, na stipresnė nei maniau, kad galiu būti ir dabar to nesugadinsiu.
„Nustok būti tokia sudėtinga"
„Sudėtinga? Tu negali tai sakyt rimtai! Aš net neturėčiau dabar su tavimi kalbėti! Net neturėčiau būti šalia tavęs!" pakėliau balsą.
„Galėtum nurimti? Dabar, kad blogai su tavo mašina? Ir kodėl jis čia apsistojo?"
„Nežinau kas blogai su mano mašina" sudejavau. Neatsakiau jam apie Trevorą, tai ne jo reikalas.
„Pažiūrėsiu ją" jis pareiškia ir sustojo prie mano mašinos.
„Ne, aš kam nors paskambinsiu. Tiesiog važiuok" išlipau iš jo mašinos. Esu įsitikinus, kad jis surastų problemą ir lengvai sutaisytų, bet aš nenoriu to iš jo. Jis elgiasi lyg nieko nebūtų įvykę ir tai siutina.
„Ne, pasakiau, kad pažiūrėsiu aš" jis šiurkščiai atsakė ir aš pavarčiau akim. Stengiuosi susifokusuoti tik į pyktį. Jei nebūsiu pikta tuomet būsiu liūdna ir aš nenoriu vėl prieš jį apsiverkti.
Jis išlipo iš mašinos, o aš nuėjau prie registratoriaus, kad užsisakyčiau dar vieną naktį. Žinoma išgirdau Hario žingsnius einančius už savęs. Kai atidariau duris suskambėjo varpelis, akivaizdžiai prabudinantis smulkų vyrą stovinčio už stalo.
„Dar vieną naktį?" jis paklausė kai Haris atsistojo už manęs.
„Tessa, tau nereikia daugiau čia pasilikti. Noriu, kad pasiliktum bute, aš išeisiu kur nors kitur." Haris pasakė.
Ignoravau Harį, o registratorius žiūrėjo tarp manęs ir Hario.
„Taip dar vieną naktį" atsakiau ir ištiesiau banko kortelę.
Haris pagrėbė ją man iš rankų, bet spėjau atsigrąžinti kol nieko nespėjo us ja padaryti. Tikiu, kad registratorius jaučiasi nemaloniai stebėdamas mumis, nes jis bando žiūrėt kitur išskyrus mus.
„Gali liautis?" susiraukiau, o Haris pavartė akimis.
„Ar tai koks tau žaidimas, pažiūrėti kokią nelaiminga gali mane padaryti?" paklausiau jo ir jis žengė atgal jei jį netyčia pastumčiau. Nenoriu iškelti scenos vestibiulyje, bet jei reikės- iškelsiu.
„Ne, tai ne tai ką aš darau, kaip tu iš vis gali apie tai galvoti po to ką aš tau padariau?"
„Būtent, taip manau dėl to, ką tu padarei" pasakiau vos nesijuokdama dėl jo žodžių pasirinkimo.
