Harry pozicija
"Štai, radau šiek tiek."
Jos galva padėta ant atlošo, o akys užmerktos. Po minutės baksnojimo ji atsimerkė ir paemė tabletes iš mano rankų.
"Ar tu sergi?" Paklausiau ir vėl.
"Nežinau, bet manau pradedu ir pilvą skauda labiau nei galvą, bet tikriausiai dėl to, nes nepavalgiau."
Arba įvariau tau depresija su savo nesamonėm ir dabar atrodo, kad tuoi vemsi ant sofos.
„Tada pica tuoj bus paruošta."
"Mhmm." Ji užvertė galvą ir atsigėrė vandens.
"Ar pasiskiepijai nuo gripo?"
"Ką?"
"Gripo skiepą. Ar pasiskiepijai šiais metais?" Nežinau kokių klausimų klausti sergančio žmogaus.
"Nežinau... Tikriausia ne. Neturiu draudimo. Turėtum pamatyti mano sąskaitą važiavimu greitosios pagalbos automobiliu."
"Sumokėsiu." Ji susiraukė ir vėl nudribo ant sofos.
"Tu neturėtum rūpintis dėl sąskaitos."
"Shh.." Ji pasakė ir užmerkė akis.
Priminsiu kai ji pasijus geriau arba sumokėsiu be jos sutikimo. Bet tai ją supykdis, tad geriau nedarysiu to.
"Ką turėčiau padaryti?" Paklausiau ir išgirdau skambuti į duris.
Tikriausia pica. Kai atsistojau beldimas pagarsėjo. Ar jūs juokaujat?
"Sušiktai baik daužyt mano duris, nes jai skauda galvą." Piktai suburbėjau ant vaikino.
"Atleisk, biče." Jis pasakė ir padavė man dėžę.
Jaučiaus truputi blogai, kad užrėkiau ant jo, bet jis galėjo paskausminti jos galvos skausmą. Pasirašiaus savo vardą ir uždariau duris palei nosį.
"Uhm... Įdėsiu tau į lėkštę."
Džiaudiuos, kad ji čia ir nesvarbu sveika ar serganti.
"Štai, tu turi pavalgyti."
"Aš ne alkana."
"Esi, juk ka tik sakei."
Ji atsisėdo.
"Vieną gabalėlį." Ji ginčijasi.
"Du."
"Ne." Ji pusiau nusišypsojo.
"Gerai, vieną."
Atsisėdau šalia jos, paemiau jos pėdas ir padėjau ant savo kelėnų. Ji valgo lėtai ir mažais kąsniais. Kai pavalgė padėjo lėkštę ant staliuko ir vėl užmerkė akis.
"Turėtume nuvykti į ligoninę."
"Man viskas gerai, Harry. Čia koks gripas ir viskas."
"Iš kur žinai?"
"Nes jau sirgau ankščiau, visi yra. Tai nėra taip blogai."
"Neatrodo."
Ji užsimerkė ir ištiesė ranką, kad prisiglausčiau prie jos.
"Man viskas gerai. Tik noriu pamiegoti." Sugriebė marškinėlius ir padėjo galvą ant krutinės.
"Eime į lovą." Pasakiau, bet ji papurtė galvą.
Ignoravau jos tylų protestą ir pakėlęs nuo sofos nunešiau į miegamąjį.
"Kodėl lova paklota?"
