Karšta. Per karšta, kai pradėjau atgauti sąmonę. Haris guli ant manę, beveik visu savo svoriu priremdamas mane prie čiužinio. Guliu ant nugaros, o Haris ant pilvo, jo galva ant mano krūtinės, viena jo ranka apsikabinus mano liemenį. Kai pažiūrėjau į laikrodį rodė septynias valandas, mano žadintuvas įsijungs po dešimties minučių. Nenoriu pažadinti Hario, jis atrodo toks ramus, netgi kai jis miega silpna šypsena žaidžia ant jo lūpų. Jis paprastai raukosi, netgi kai miega.
Bandžiau nepažadindama patraukti jį nuo savęs, patraukiau jo ranką nuo savo liemens.
„Mhhmm.." jis sudejavo kai jo akys suplazdėjo, o kūnas sukrūtėjo, taip smarkiau suspausdamas mane.
Žiūriu į lubas ir galvoju ar pasakyti,kad nusiridentu nuo manęs ar ne.
„Kiek valandų?" jis paklausė, jo balsas storas ir mieguistas.
"Beveik puse septynių."Pasakiau tyliau.
„Po galais. Gal šiandien praleidžiam pamokas?"
"Ne, bet tu gali."Nusišypsojau ir švelniai pirštais perbraukiau per jo plaukus, masažuodama jo galvos odą.
„Galėtumėm nuvažiuoti pusryčių" jis atsisuko ir pažiūrėjo į mane.
„Vilioji mane, bet aš negaliu" tikrai norėčiau nuvykti.
Jis kūnų pasislinko truputį žemyn taip, kad jo galva atsidūrė po mano krūtinės.
"Ar gerai miegojai?" Paklausiau jo
„Taip, labai. Nemiegojau taip gerai nuo.." jis nutilo.
"Džiaugiuosi, kad pamiegojai."pasakiau.
„Galiu kai ką pasakyti?" jis neatrodė dar visiškai pabudęs, jo akys blizga, o balsas labiau gergždžia nei įprastai.
"Žinoma."Ir vėl pradėjau masažuoti jam galvą.
„Kai buvau Anglijoj, pas mama, turėjau sapną.. na košmarą"
O ne.Mano širdis susigniaužė.Žinojau, kad jam grįžo košmarai, bet man vistiek skauda girdėti tai.
„Apgailestauju, kad vėl grįžo šitie sapnai"
"Ne, jie negrįžo, Tessa.Jie buvo blogesni."Prisiekiu, kad pajaučiau jo kūną sudrebant, bet jo veide nebuvo emocijų.
„Blogiau?"
Kaip jie gali būti blogesni?
„Tai buvai tu, jie.. darė tai tau" jis pasakė ir ledas keičia į šiltą kraują mano venose.
"Oh."Mano balsas nerįžtingas ir graudus.
„Aha. Tai buvo.. tai buvo taip suknista. Tai buvo daug blogiau už ankščiau, nes aš jau tai buvau paturęs su mama, žinai?"
Linktelėjau ir kita ranka glosčiau jo ranką taip kaip jo galvą.
„Net nebandžiau po to karto miegoti, aš sąmoningai nemiegodavau, nes negalėdavau to vėl pamatyti. Mintis, kad kažkas tave skaudina, veda mane iš proto."
"Atsiprašau."Jo akys yra išsigandusios, o mano pilnos liūdesio.
„Negailėk manęs" jis pasikėlė ir sumirksėjo ašaras, kol jos neiškrito.
"Aš ne.Tai daro mane nusiminusią, nes aš nenoriu, kad tau skaudėtų, aš nesigailiu tavęs."
Tai tiesa, aš nesigailiu jo. Jaučiuosi baisiai, dėl šio sugadinto vyro, kuris sapnuoja košmarus apie tai, kaip jo mama buvo žeidžiama ir išnaudota ne pagal paskirtį ir mintis kaip mano veidas pakeičia Annes, žudo mane. Nenoriu, kad šios mintys pultų jo jau taip kenčiantį protą.
