"Man labai gaila, jog jis tave taip pastūmė." Taria Zayn, kai pridedu drėgną audinio skiautę jam prie skruosto.
Oda atvirai įpjauta ir kraujas nenustoja bėgęs.
"Ne, tai ne tavo kaltė. Tai aš atsiprašau, kad visuomet esi įveliamas į tai." Atsidusau ir panardinau audinį į vandenį.
Jis pasiūlė mane nuvežti pas Liam, nei įvykdyti savo planą, nueiti į kiną, tačiau aš nenorėjau grįžti pas Liam. Aš nenorėjau, jog ten pasirodytų Harry ir iškeltų sceną, nes ten nebūtų nieko, kas galėtų mane apginti. Tikriausiai jis dabar ten, jau griauna jų namus.
Dėl dievo meilės, tikiuosi, kad ne.
"Viskas gerai. Aš žinau koks jis, aš tiesiog džiaugiuosi, jog jis tavęs nenuskriaudė. Na, ne blogiau nei jau padarė." Atsiduso jis.
"Dabar aš šiek tiek paspausiu, tai gali skaudėti." Perspėjau jį.
"Gerai." Tarė jis ir užmerkė akis, o aš pridėjau audinį prie jo odos ir suspaudžiau kiek galėjau stipriau.
Įpjovimas yra gilus, turėtų likti randas. Tikiuosi jog neliks, Zayn veidas per daug tobulas, kad ant jo liktų toks randas, ir aš tikrai nenoriu būti to priežastis.
"Baigta." Tariau ir jis šyptelėjo, neskaitant fakto, jog jo lūpos taip pat ištinę.
"Ačiū." Taria jis, kol aš praskalauju krauju pritvinkusį rankšluostį.
"Atsiųsiu tau sąskaitą." Pasišaipau.
"Ar tu tikra, kad tau viskas gerai? Trenkeisi žemėn gana stipriai."
"Taip, truputį skauda, tačiau aš sveika." Tariau jam.
Vakarykštis nutikimas pasisuko dramatiškai tuomet, kai Harry mane atsekė laukan. Jaučiau, jog jis labai neliūdėjo dėl to, jog jį palikau, tačiau tikėjausi, kad jis bus labiau paveiktas, nei išties buvo. Jis sakė, jog buvo užsiėmęs, todėl man ir neskambino. Netgi maniau, jog jeigu aš jam nerūpiu taip kaip jis man, tai aš bent tikėjausi kad jis mane bent kažkiek myli.
Jis vaidino, jog niekas nevyksta, lyg tai būtų paprastas draugų pokalbis, iki kol jis pamatė Zayn ir neteko vaidybos.
Maniau, jog jis pamatęs Trevorą pradės muštynes prieš visus, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio, o kai pamatė Zayn, jis nebeišlaikė.
Na bent jau Zayn manęs nestūmė į žemę. Nepaisant to, kokia esu įskaudinta, žinau, jog Harry tyčia manęs nenuskriaustų, tačiau tai antras kartas, kai taip nutinka. Pirmą kartą aš greitai pateisinau jo elgesį. Aš buvau toji, kuri privertė jį švęsti Kalėdas pas jo tėtį, na o jis tiesiog negalėjo to suvaldyti. Šiąnakt tai buvo jo kaltė, jo išvis ten neturėjo būti.
"Ar tu alkana?" paklausė manęs Zayn, kai nuėjom į svetainę.
"Ne, aš jau pavalgiau vakarėlyje." Tariau aš, mano balsas vis dar užkimęs po gausaus kūkčiojimo važiuojant iki Zayn namų.
"Gerai, mes neturim labai daug maisto, tačiau aš galiu tau kažką užsakyti, pasakyk, jei kartais apsigalvosi."
"Ačiū." Zayn man visada būna neįtikėtinai švelnus.
"Mano kambariokas neužilgo bus čia, tačiau jis tau nekels nepatogumų." Taria jis man.
"Atsiprašau, kad tai vis dar vyksta."
"Neatsiprašinėk, kaip jau ir sakiau, aš džiaugiuosi, jog buvau ten su tavimi. Jis atrodė pakankamai piktas, kai ten atvažiavau."
"Mes beveik mušėmės, jei ką." Atsisėdau ant sofos ir susiraukiau.
