Harry's POV
"Tiesiog išklausyk manęs, gerai?" maldavau jos.
"Kodėl dabar?" paklausė ji, spoksodama į langą.
Vis dar negaliu patikėti, kad ji mašinoje su manim. Na, aš jai nedaviau didelio pasirinkimo.
"Nes... nes aš pasiilgau tavęs." prisipažinau.
"Pasiilgai manęs? Tu tiesiog pavydi, kad aš su Zayn. Tu nebuvai manęs pasiilgęs, kol nepamatei jo atvažiuojančio manęs pasiimti iš to vakarėlio, tu esi įstrigęs pavyde, ne meilėje."
"Tai ne tiesa, tai visiškai neturi nieko bendro." galbūt tai kažkiek susiję, bet aš tikrai labai pasiilgau jos.
"Tu nekalbėjai su manim visą vakarą, o tada išėjai į lauką ir pasakei, kad buvai per daug užsiėmęs paskambinti man. Žmonės taip nesielgia kai kažko pasiilgsta." ji viską išaiškino man.
"Aš melavau."
"Tu? Melavai? Negali būti, tu niekada nemeluoji." ji labai priekabi šiąnakt.
Giliai įkvėpiau, kad įsitikinčiau, jog nepasakysiu nieko kvailo, kas tik pablogintų situaciją.
"Visų pirma, tai aš neturiu telefono, ir aš buvau grįžęs namo, į Angliją."
Jos galva staigiai pasisuko į mane.
"Ką?"
"Aš grįžau į Angliją, kad susidėliočiau mintis. Daugiau nežinojau ką daryti." paaiškinau.
"Tu neatsiliepei į mano skambučius."
"Žinau. Aš ignoravau juos, labai atsiprašau dėl to. Norėjau tau paskambinti, bet niekaip negalėjau prisiversti, o tada prisigėriau ir sudaužiau savo telefoną."
"Ir tai turėtų padėti man pasijusti geriau?"
"Ne... bet turėjau pasiaiškinti. Aš tik noriu, kad tu būtum laiminga, Tessa."
Ji nieko nepasakė, vėl pažiūrėjo pro langą. Pabandžiau pasiekti jos ranką, bet ji patraukė ją.
"Nereikia." pasakė.
"Tess..."
"Ne, Harry! Tu negali tiesiog pasirodyti po vienuolikos dienų ir laikyti mano ranką. Aš pavargau nuo ėjimo ratais su tavimi. Dabar jau pagaliau galiu ištverti bent valandą neverkdama, o tu staiga pasirodai ir vėl bandai susigrąžinti mane. Tu visada taip elgies su manim, nuo pat pirmos mūsų susitikimo minutės, aš pavargau nuo to. Jei aš tau bent kiek rūpėčiau, tai matytųsi tavo poelgiuose." ji kiek galėdama stengiasi neverkti, matau tai.
"Aš bandau tai parodyti dabar." priminiau jai, mano susierzinimas išaugo, kai įsukau į tėčio kiemą.
Ji pabandė atidaryti duris, bet aš spėjau užrakinti jas.
"Negi tu rimtai bandai užsirakinti mašinoje su manimi? Tu jau privertei mane išeiti iš Zayn namų! Kas su tavim negerai?!" ji pradėjo šaukti.
"Aš nebandau užsirakinti mašinoje su tavimi." nors tiesą pasakius galbūt ir bandau.
Na, kaip matau ji labai užsispyrusi ir net nežada klausytis ką turiu jai pasakyti.
Ji paspaudė atrakinimo mygtuką ir išlipo iš mašinos.
"Tessa! Po velnių, Tessa, tiesiog išklausyk manęs!" rėkiau prieš vėją.
"Tu vis kartoji, kad išklausyčiau tavęs, bet taip ir nepradedi kalbėti!"
"Nes tu vis neužsičiaupi tiek, kad galėčiau pradėti kalbėti."
Mes visada viską užbaigiame rėkdami vienas ant kito. Aš turiu leisti jai išsirėkti ant manęs, ir priimti tai, nes kitaip pasakysiu kažką, ko paskui gailėsiuos. Noriu neblogai pamokyti Zayn ir faktas, kad ji dėvi suknistus jo drabužius, verčia mane labai pasistengti kontroliuojant savo temperamentą.
