„Išlik rami Tessa." Haris informavo.
„Negaliu" sumiaukiau, kai jis švelniai įkando man į vidinę šlaunų pusę.
Neįmanoma išlikti ramiai. Jis sukikeno ir jei mano smegenys būtų susijungusios su likusiu kūnu pavartyčiau akis.
„Nori tai daryti čia ar tau patiktų stebėti?" jis paklausė ir man suplazdėjo skrandis.
Spaudimas tarp mano kojų tęsėsi ir bandžiau jas suspausti, kad bent kiek galėčiau atsipalaiduoti.
„Ne, ne, mažute. Dar ne" jis kankina mane. Jis prasketė mano šlaunis ir uždėjo daugiau savo svorio ant manęs, kad vėl nesuglausčiau šlaunų.
„Čia" pagaliau atsakiau, buvau beveik pamiršusi, kad jis klausė.
„ Taip ir maniau" jis pašaipiai nusišypsojo.
Jis toks įžūlus, bet jo žodžiai taip paveikia, kad niekados nemaniau, jog tai įmanoma. Negaliu pakankamai gauti jo, net kai jis prispaudžia mane prie lovos su pražerktomis mano kojomis ir mes planavamo padaryti kažką, ko aš ankščiau nesu dariusi.
„Galvojau apie tai anksčiau, bet buvau per didelis savanaudis. Norėjau būt vienintelis, kuris privers tave taip jaustis" jis pasilenkė žemyn ir per ploną kelnaičių medžiaga liežuviu perbraukė mano odą, bet kelnaitės jau gulėjo ant žemės.
Mano kojos bevalingai stengėsi sustangrėti, bet jis to neleido.
„Dabar, kai tiksliai žinau, kaip mėgsti būti liečiama, tai neužtruks ilgai"
„Kodėl tu to nori?" suspiegiau, kai jis įkando vėl man į odą, tada palaižė mano jautrią odą.
„Ką?" jis pažiūrėjo į mane.
„Kodėl tu nori parodyti man, jeigu tu nori būti vienintelis?" mano balsas kvailas ir drebantis.
„Todėl, kad labai noriu būti vienintelis, kuris privers tave tokia, mintis apie tave darant tai pačiai, prieš mane.. tiesiog, prakeikimas" jis įkvėpė.
Oh. Man reikia atsipalaiduoti ir greitai, tikiuosi, kad jis neplanuoja manęs ilgai kankinti.
„Be to, tu kartais gali būti truputį įsitempus ir galbūt tai yra tai, ko tau reikia" jis nusišypsojo, o aš bandžiau paslėpti savo susidrovėjimą.
Jeigu mes nepadarysim.. to.. aš pasakysiu ką nors atgal, apie jį pavadindama mane įsitempusią, bet jis yra teisus ir kaip jis sakė anksčiau, kitaip aš esu užimta.
„Čia.. štai kur tu pradėsi" jis nustebimo mane, uždėdamas šaltus pirštus ant manęs. Švilpimas pabėgo iš mano lūpų nuo jo šalto prisilietimo.
„Šalta?" jis paklausė ir aš linktelėjau.
„Atsiprašau" jis sukikeno ir neįspėdamas įkišo pirštus į mane.
Mano klubai pasikėlė nuo lovos ir ranka uždengau burną, kad nutildyčiau save.
„Man tik reikia, kad jie sušiltų" jis pašaipai nusišypsojo ir lėtai juos judino prieš ištraukdamas juos, priversdamas mane jaustis tuščiai ir beviltiškai.
Jis padėjo juos kur jie buvo anksčiau ir įkando man į lūpą.
„Dabar, niekur neik ir daryk tai arba nes nesugebėsime pabaigti tavo pamokos" jis pasakė.
Galėjau girdėti pašaipą jo balse, bet nepažiūrėjau į jį.
Vietoj to nusprendžiau liežuviu perbraukti lūpas ir prikasti apatinę,
„Šiandien esi labai irzli, nelabai gera studentė" jis erzino.
Netgi kol jis erzina mane, jis vis tiek vedą mane iš proto, kaip įmanoma būti tokiam gundančiam be stengimosi? Tai yra akivaizdžiai kažkas ką Haris yra įvaldęs.
