Mano telefonas suvimbė ant drabužinės, taip nutraukdamas mano juoką. Haris buvo arčiau to bjauraus prietaiso, tad jis atsistojo paduoti jį man.
„Liam" jis pasakė ir įdėjo telefoną man į delną.
„Alio?" atsiliepiau.
„Labas Tessa, mano mama privertė tau paskambinti ir paklausti ar atvažiuosi per Kalėdas?"
„Oh.. taip, važiuosiu. Kelintą?" paklausiau.
„Vidurdienį, ji jau pradėjo ruošti maistą, taigi jeigu būčiau tavimi iki to nieko nevalgyčiau" jis
nusijuokė.
„Nevalgysiu, vis tiek jau badauju" pajuokavau.
„Gal man reiktų ką nors atsivežti? Žinau, kad Karen geresnė kulinarė už mane, bet aš galėčiau ką nors padaryti, pavyzdžiui, desertą?" pasiūliau.
„Aha, gali atsivežti desertą.. ir taip pat.. žinau, kad tai keista ir jei tau su tuo bus nepatogu viskas gerai.. bet jie nori pakviesti Harry ir jo mamą" jo balsas pažemėjo.
„Oh.. tikrai?"
„Aha, bet jei tu su Hariu nesutati.."
„Mums viskas gerai. Kaip ir" nutraukiau jį. Net kai su Hariu atrodėme geriausiai, mums vis tiek nesisekė. Haris pakėlė kaktą dėl mano atsakymo, o aš jam daviau nervingą šypseną.
„Jei tu tik galėtum perduoti kvietimą, jie tikrai tai vertintų"
„Perduosiu" patikinau jį.
Nesu įsitikinus kaip gerai sektusi su Anne ir Hariu Keno namuose per šventę, bet aš tikrai paklausiu Hario.
„Ką aš turėčiau jiems atnešti, kaip išmintingą dovaną?" paklausiau.„Nieko! Tau nereikia atnešti dovanų."
Laikiau akis įsmeigusias į sieną ir bandžiau nežiūrėtį į Hario į mane įsmeigtas akis.
„Atnešiu dovanų, taigi ką galėčiau?"
„Na, mamai galėtum ką nors su virtuve, o Kenui kokią papkę dokumentams ar ką nors panašaus."
„Papkę? Tai siaubinga dovana" prunkštelėjau, o jis nusijuokė.
„Na, nedovanok jam kaklaraiščio, nes aš jau dovanosiu" jis pasakė.
„Gerai, jokio kaklaraiščio"
„Gerai, prenešk man jei reikės kažko padėt, aš turiu padėt valyti namą" jis sudejavo prieš padėdamas ragelį.
„Ar tu eisi ten per Kalėdas?" Haris paklausė kai padėjau telefoną ant naktinio stalelio.
„Aha.. nenoriu važiuoti pas mama į namus"
„Nekaltinu tavęs" pasitrynė rodomuoju pirštu smakrą ir tęsė. „Tu gali pasilikti čia"
„Tu gali eiti su manimi" pradėjau pirštus barbenti į šlaunis.
„Ar palikti mama čia vieną?" jis nusijuokė.
„Ne! Žinoma ne, Karen ir tavo tėtis nori, kad ji ateiti... tu taip pat, jūs abu."
„Taip, teisingai."
„Tikrai, Liam ką tik man tai pasakė. Jis prašė manęs paklaust ar jūs du norėsit eiti"
„Kodėl mano mama norėtu eiti ten, kur yra mano tėvas ir jo naujojo žmona?"
„Aš.. aš nežinau, bet butu gražu, kad susirinktumėm visi kartu"
Nesu įsitikinus, kaip tai eitusį, nes nežinau kokie dabar Annes ir Kenos santykiai, jei iš vis tokie yra. Taip pat tai ne mano mamai, kad galėčiau „suburti visus drauge", aš nesu jų šeimos dali, aš nesu net Hario draugė.
