Zayn ranka iškart atsidūrė ant mano skruosto, taip priversdama mano kaklo odą pašiurpti ir jis patraukė mane už rankos, kad atsidurčiau arčiau jo. Mano kelias atsitrenkė į vairą, kai lipau pas jį, mintyse prakeikiau save už tai, kad vos nesugadinau šios akimirkos, bet manau, kad jis to nepastebėjo, nes jo rankos apsivijo mano liemenį ir aš iškart išraudau. Mūsų lūpos sinchroniškai judėjo, ir aš rankomis apkabinau jo kaklą.
Jo lūpos labai svetimos man, priešingai nei Hario... jo liežuvis nejuda taip, jis neseka manojo ir jis nesugauna mano apatinės lūpos tarp dantų taip, kaip Harry tai daro.
Sustok Tessa. Tau reikia tai padaryti, tau reikia nustoti galvoti apie Harry. Jis tikriausiai jau lovoje su pirma pasitaikiusia mergina, galbūt netgi Molly. O Dieve, jeigu jis su Molly...
"Tu galėtum visą laiką būti laiminga, ne tik kartais." Zayn neseniai sakė man.
Aš žinau, kad jis teisus, man būtų buvę daug geriau, jei jis būtų laimėjęs. Aš nusipelniau to, aš nusipelniau būti laiminga. Aš iškentėjau pakankamai ir per ilgai taikiausi su Hario nesąmonėm, o jis net nebandė pakalbėti su manim apie tai. Tik silpnas žmogus bėgtų atgal pas kažką, kas pažemino jį net kelis kartus. Aš negaliu būti tokia silpna, aš turiu būti stipri ir judėti pirmyn. Ar bent pabandyti.
Dabar jaučiuosi geriau, nei jaučiausi visas tas devynias dienas. Devynios dienos neatrodo ilgas laiko tarpas, kol nepraleidi jų skaičiuodamas kiekvieną sekundę ir besikankindamas laukiant kažko, kas net nežada sugrįžti. Su Zayn rankomis aplink mane, pagaliau galiu kvėpuoti, pagaliau galiu matyti šviesą tunelio gale.
Zayn visada buvo geras man ir jis visada buvo čia. Norėčiau, kad jis būtų laimėjęs, norėčiau, kad jis būtų buvęs tas, kurį aš įsimylėjau, ne Harry, tada nieko šito nebūtų įvykę.
"Dieve, Tessa.." Zayn sudejavo ir aš patempiau jo plaukus.
Pabučiavau jį stipriau.
"Palauk.." jis tarė man į lūpas ir aš lėtai atsitraukiau.
"Kas tai yra?" jis pažiūrėjo man į akis.
"Aš...aš nežinau?" mano balsas drebėjo ir mano kvėpavimas buvo nelygus.
"Aš taip pat.."
"Atsiprašau.. Aš tapau labai emocionali ir aš iškentėjau tiek daug, todėl tai ką tu pasakei man, privertė mane.. Aš nežinau, man nereikėjo to daryti." nusukau žvilgsnį nuo jo ir nulipau jam nuo kelių atgal į vairuotojo sėdynę.
"Čia nėra nieko, už ką turėtum atsiprašinėti.. Aš tiesiog nenoriu neteisingai suprasti to, supranti? Aš noriu žinoti, ką tai reiškia tau." jis pasakė man.
Ką tai reiškia man?
"Aš nemanau, kad galiu tau atsakyti, dar ne. Aš..."
"Taip ir maniau." jo balse buvo šiek tiek pykčio.
"Aš tiesiog nežinau..."
"Viskas gerai, aš suprantu. Tu vis dar jį myli."
"Praėjo tik devynios dienos, Zayn, aš negaliu to pakeisti."
Sugebėjau padaryti dar didesnę netvarką, nei buvo prieš tai.
"Žinau, aš ir nesakau, kad tu gali ar kad nustosi jį mylėti, aš tik nenoriu būti tavo antru pasirinkimu. Aš ką tik pradėjau susitikinėti, aš nesusitikinėjau su niekuo nuo tada, kai sutikau tave ir aš pagaliau sutikau Rebeccą, bet tada, kai pamačiau kaip tu reaguoji į tai, kad aš susitikinėju su kažkuom, aš pradėjau galvoti.. Aš žinau, aš idiotas, bet aš pradėjau galvoti, kad galbūt tu nenori, jog aš judėčiau pirmyn ar kažkas panašaus."
