" Ką po velnių tai turėtų reikšti?"
" Tu puikiai žinai ką tai reiškia. Mudviejų ateities tu nematai."
" Kas taip pasakė?"
" Tu pats." Išlikau rami.
Man reikia už save pastovėti.
Jis šiek tiek pasimetė, bet tada atsigavo.
" Aš girdėjau ką tu sakei Smith, kad niekada nenorėsi manęs vesti."
" Šūdas, žinoma tu girdėjai."
Tylėjau.
" Tu jau žinai kaip aš dėl viso to jaučiuosi, mes apie tai kalbėjome daugybę kartų, kodėl tu tiesiog negali to priimti?"
" Tada aš noriu žinoti kas mūsų laukia ateityje."
" Aš nežinau Tessa, kad ir kas benutiktų, tai nutiks."
" To man neužtenka." pasakiau jam.
Mes bent jau nebešaukiame vienas ant kito.
" O turėtų užtekti, nes tik tai tu ir gausi." Jis pakėlė savo balsą.
O taip, mes nebešaukiame.
" Tu visada tai darai! Tu pasakai ką nors panašaus į tai ir tikiesi, kad aš su tuo susitaikysiu ir gyvensim kaip niekur nieko. Tai yra ir mano ateitis, ir jeigu aš klystu, pasakyk man tai, kol neiššvaiščiau daugiau laiko su tavim!" šaukiau.
" Neiššvaistei savo laiko? Jeigu kas nors ir švaisto savo laiką, tai esu aš!" Jis šaukė atgal ir priparkavo savo automobilį.
Vos jam užgesinus variklį, išlipau iš mašinos ir trenkiau durelėmis ir nelaukdama pasileidau eiti. Tada išgirdau jo batų trenksmą į žemę ir jo durelės taip pat užsidarė.
" Kaip gali sakyti, kad švaistai savo laiką?"
" O tu žinoma ne! Tu ieškai problemų ten kur jų nėra." pasakė jis, kai įėjome į vestibiulį.
Ačiū Dievui, ten buvo tuščia, ko mums mažiausiai trūksta, tai auditorijos.
" Aš neieškau problemų, aš bandau pasikalbėti apie mūsų ateitį, o tu manai, kad gali nukreipti temą ir apie tai nesikalbėti."
" Tu manai, kad jeigu esi girta, gali su manimi šitaip kalbėti?" Jis paspaudė lifto mygtuką, po to kai įlipome į patį liftą.
" Elgiuosi lygiai taip pat kaip ir tu su manim"
Norėčiau blaiva jam pasipriešinti taip pat, kaip ir girta.
" Pokalbis baigtas." Pasakė jis, kai išėjome iš lifto, o aš paskui jį nusekiau.
Kol atsiradome bute ir vėl pradėjome kalbėtis.
" Ne, nebaigtas. Man reikia sužinoti kaip tu įsivaizduoji mūsų ateitį, kad ir... Po penkų metų?"
" Nežinau, Tessa! Aš apie tai negalvojau."
Auč.
" Visiškai?"
" Ne, na beveik."
" Tai tu sakai, kad nė karto negalvojai apie mūsų ateitį ar santuoką?"
" Po velnių, kas tau negerai su ta santuoka? Tu nori apie ją kalbėtis visą suknistą laiką! Tau tik devyniolika, dėl Dievo meilės, tai dusina!" Jis rėkė, o mano skarndis susitraukė.
" Dusina? Rimtai?" Aš beveik šaukiau.
" Dusinimas yra tada, kai aš negaliu su niekuo pasikalbėti, bet tavo alsavimo man į kaklą! Ir tu man aiškini man kažką apie dusinimą?"
