„Gal galiu pasinaudoti tavo telefonu ir pabandyt jam paskambinti?" paklausiau Zayn.
Jis vieną ranką patraukė nuo vairo, kad kišenėje surastų telefoną. Mes esame apytiksliai 10 minučių kelio nuo buto ir pradedu baimintis dėl Hario reakcijos, kai jis pamatys, jog Zayn parvežė mane namo. Bandžiau išsiblaškyti, bet niekaip nėjo. Esu daug mažiau apsvaigusi nei buvau anksčiau, bet vis tiekesu dar girta.
„Štai.. šūdas, išsikrovė" jis pasakė ir paspaudė mygtuką, kuris rodė, kad baterija išsikrovus.
„Viskas gerai" truktelėjau pečiais. Skambinti Hariui iš Zayn telefono vis tiek manau ne pati geriausia mintis.
Ne tokia blogai kaip pabučiuoti atsitiktinį vaikiną priešais Harį, bet vis tiek ne viena iš geriausių.
„Kas jei jis ne čia?" pasakiau.
„Tu turi raktą, tiesa?"
„Ne.. nemaniau, jog man jų prireiks"
„Oh.. na, jei jo nėra čia, tuomet galėsiu nuvežt tave kur nors kitus.. arba galėsi pasilikt su manimi. Tik nakčiai.. jei norėsi" jis pasiūlė.
Haris nužudytų jį, jei jis rastų mane Zayn bute. Kai atvažiavome prie buto Zayn pasistatė mašiną, o aš akimis skanavau aikštelę ar nesimato Hario mašinos. Ji buvo pastatyta įprastoj vietoj. Ačiū Dievui. Nežinau ką daryčiau jei jo čia nebūtų. Zayn išlipo su manim iš mašinos irreikalavo eiti man pirmai. Kad ir kaip manau, jog tai nesibaigs labai gerai, nesu tikra ar apsvaigusi esu pajegi viena nueiti iki buto.
Prakeikiu Haris, kad paliko mane vakarėlyje.
Prakeikiu save, kad buvau tokia impulsivi idijotė.
Prakeikiu Zayn, kad jis yra mielas ir bebeimis, kai neturėtų toks būti.
Prakeikiu Vašingtoną, kad yra toks sušiktai šaltas.
Kai pasiekėm liftą mano galva pradėjo trankytis kartu su širdimi. Man reikia pagalvoti ką turiu pasakyti Hariui, jis ketina būti piktas ant manęs ir man reikia sugalvoti gerą atsiprašymą nepanaudojant sekso. Nesu pratusi dėl kažko kieno nors atsiprašinėti, nes jis visada viską sumauna, šis jausmas visiškai nėra geras, tai siaubingas jausmas.
Ėjome tolyn kolidorių ir negalėjau nepajusti, kad mes tarytum ruošiames eiti ant lentos. Aš tik nežinau ar tai bus Zayn ar aš pati, kuri nukris žemyn į vandenį.
„Štai ir viskas" nuryjau seilias ir pabeldžiau į duris.
Zayn stovėjo už manęs keliais žingsniais toliau, kai laukėm kol atsidarys durys. Tai baisi mintis, reikėjo pasilikti vakarėlyje.
Pabeldžiau dar kartą, šįsyk garsiau.
Kas jei jis neatsilieps?
Kas jei jis paėmė mano mašiną ir jo čia nėra? Nepagalvojau apie tai.
„Jeigu jis neatsilieps, galėsiu važiuoti pas tave?" bandžiau sulaikyti ašaras.
Nenoriu pasilikti pas Zayn ir priversti Hari būti dar labiau nusivylusiu manimi, bet jis mane nepaliko kito sprendimo.
Kas jei jis neatleis man? Aš negaliu būti be jo. Aš per jį perėjau emocijų pragarą, taigi jis man turi atleisti. Zayn ranka palietė mano nugarą ir pradėjo trinti aukštyn ir žemyn taip stengdamas nuraminti. Aš negaliu verkti, turiu būti rami kai jis išeis.. jei jis išeis.
„Žinoma." Zayn pagaliau atsakė.
„Hari! Prašau atidaryk duris" tyliai prašiau ir kakta atsirėmiau į duris.
