Sergėtoja

3 skyrius

Atėjau į salę likus dešimčiai minučių iki pradžios. Pamojavau Promei, sėdinčiai priekyje sergėtojų vietose, ir atsisėdau į kitą eilę prie visų likusių mokinių. Salė nebuvo didelė, bet vis tiek sutalpino visus susirinkusius grynakraujus ir lampyrus. Salės priekyje, ant mažos pakylos, stovėjo elementų taurė, kurią vadindavo Lemties taure. Nuo jos priklausydavo, kurį kilmingąjį sergėtojas turės sergėti visą savo likusį gyvenimą.

Scenos apačioje stovėjo akademijos sergėtojai ir vyriausieji treneriai. Jų visų žvilgsniai buvo santūrūs, tarsi kiekvienas prisimintų, kokia svarbi ši akimirka. Susižavėjusi žvelgiau į juos, kol salėje pasirodė Amija. Moteris po trumpos kalbos pažadino taurę pradėdama ceremoniją. Pirmiausia iš jos blykstelėjo vandens elementas. Visi salėje pajautė vėsų vandenį. Netrukus Amija pakvietė pirmąjį sergėtoją.

-Anastasija Vulerk!

Ana staigiai pakilo iš vietos. Ji buvo geriausia mūsų akademijos mokinė. Kovėsi kaip tikra profesionalė, nepaisant to, kad elemento sugebėjimų daug neturėjo. Ji buvo apsirengusi tvarkingai, o plaukus susirišusi aukštai į šviesią kasą. Anos išvaizda kaip visada buvo nepriekaištinga ir daugelis jai pavydėjo jos pasiekimų.

Kai mergina priėjo prie taurės, ji atsitraukė marškinių rankovę. Ant jos rankos buvo išsiraizgiusi žydra tatuiruotė. Kiek mane pasiekė kalbos, ji atsirado jai gimus, o tai jau daug pasakė apie Anos pasirengimą tapti sergėtoja.

Netrukus Ana įkišo ranką į vandens srovę, iškilusią iš taurės.

-Anastasija Vulerk, vardan Šv. Apolonės, tu paskirta sergėti Terį Mangovėjų!

Nebyliai aiktelėjau ir pradėjau žvalgytis. Tai tikrai netikėta. Akademijoje buvo keli vandens elementą valdantys kilmingieji, bet Lemties taurė pasirinko būtent nepaklusnųjį Terį. Salėje pasigirdo murmesiai. Teris, nutaisęs jam nebūdingą susikaupusią miną, palipo ant pakylos ir taip pat atsitraukęs rankovę įkišo ranką į virš taurės iškilusį vandens elementą. Ant jo riešo išsiraizgė tokia pati tatuiruotė kaip Anos, tik mažesnė. Teris tikrai turėjo jaustis pakylėtas. Juk jis gavo geriausią būsimąją sergėtoją.

Vos tik jie nulipo taurėje pasirodė žemės elementas. Salė pakvipo žole ir ankstyvu pavasariu.

-Prometėja Aisleker!

Promė pakilo iš vietos ir eidama atsisuko į mane. Aš drąsinančiai šyptelėjau. Draugė mirktelėjo man ir palipusi ant scenos pakartojo tą patį, kaip ir Ana. Ant Promės rankos buvo ruda tatuiruotė.

-Prometėja Aisleker, vardan Šv. Apolonės, tu paskirta sergėti Melijaną Oleperę!

Pamačiau, kad prie taurės prieina viena iš naujokių, ta ilgaplaukė. Ji buvo žema, gal net žemesnė už mane. Kai išgirdau jos pavardę, atsiminiau šią šeimą. Oleperai buvo išskirtinai geraširdiški kilmingieji. Tikriausiai vienintelė kilmingųjų šeima, kurią mėgau. Jie net labiau priminė fėjas nei vampyrus.

Toliau ėjo Pešės eilė. Ji tapo dvynių sergėtoja. Šiaip dvyniams yra atskiri sergėtojai, bet jas turbūt siejo stiprus ryšys. Iš emocijų antplūdžio matėsi, kad jos visos gerai sutars.

Kitus mokinius praleidau. Išgirdau pakviečiant lampyrą Tomiją Sučeką. Jo elementas žemė, todėl jis paskirtas sergėti Vesijų Palerą, dar vieną naujoką atvykusį su kitais naujais kilmingaisiais.

Toliau buvo pakviesti paskutiniai keturi sergėtojai ir jiems priskirti kilmingieji. Galiausiai taurėje buvęs paskutinis vandens elementas prislopo ir išnyko. Lemties taurė užbaigė priskyrimus.

Amija jau buvo bepranešanti apie pabaigą, tačiau netikėtai taurė pradėjo žybčioti. Mokiniai ir mokytojai sustingo. Visi žiūrėjo išplėtę akis, tarp jų ir aš. Buvo daug sutrikusių veidų, nes daugiau sergėtojų nebebuvo.