Sergėtoja

4 skyrius

Skubėjau į magijos pamoką tuščiais koridoriais. Labai prastai miegojau, tuomet prieš aušrą kietai įmigau ir negirdėjau žadintuvo. Man nepatiko vėluoti, todėl dar labiau apėmė panika. Tačiau visgi spėjau įlėkti į klasę, kol dar nebuvo pasirodžiusi mokytoja.

Klasėje iškart pamačiau, kad Promė jau sėdi savo vietoje. Atsisėdau šalia jos ir primerkusi akis pažiūrėjau į ją. Kai atsibudau, Promės nebuvo. Tad įtariau, kad ji net nebuvo grįžusi į kambarį ir nakvojo pas Aleksą.

-Nieko nebuvo, tik truputį užsilikau,- teisinosi ji supratusi mano žvilgsnį.

Reikšmingai šyptelėjau, o Promė žybtelėjo akimis norėdama greičiau viską užglaistyti.

Netrukus į klasę, kuri buvo apkarstyta dulkėtomis užuolaidomis ir senais antikvariniais daiktais, įėjo keistuolė mokytoja Lein. Ji žmogus, kas atrodytų nenormalu vampyrų akademijoje. Tačiau ji atvyko čia mokyti, nes yra aiškiaregė. Vampyrai turi ryšių žmonių pasaulyje - tai aiškiaregiai, kurie vieninteliai iš žmonių žino apie vampyrų egzistenciją.

-Sveikinu visus naujuosius sergėtojus,- mokytoja Lein pareiškė pagarbą. Jos akys nužvelgė kiekvieną mokinį lyg kažko ieškodamos. Suvokusi, kad tas taikinys galiu būti aš, susigūžiau beveik prisiplodama prie stalo. Visgi Lein vis tiek mane pastebėjo.- Hile.

Ji žiūrėjo į mane išplėtusi akis. Tai buvo ta dalis, kodėl Lein atrodė keista.

-Prieik,- pamojo ji ranka.

Nenorėjau šito dėmesio. Nesmagiai pasimuisčiau ir sukandau dantis susiviepdama. Tada nenoromis atsistojau ir nuėjau link mokytojos stalo. Negalėjau negalvoti apie tai, kad visi spokso man į nugarą lyg norėdami ją išdeginti.

Atsistojau šalia Lein. Mokiniai smalsiai spoksojo ir laukė, kas bus.

-Parodyk,- ramiai tarė Lein, žvelgdama kažkur į klasę.

-Atsiprašau?- nesupratusi pažiūrėjau į ją.

-Savo elementą.

Na, žinoma, ji nori pamatyti mėlynąją ugnį. Šita dalis man buvo lengva.

Ištiesiau delną ir pakviečiau ją. Jaučiau, kaip šilta energija sklinda per visą kūną ir susitelkia delne. Netrukus blykstelėjo maža liepsnelė. Galėjau sukurti ir didesnę, tačiau šiam pasirodymui to užteko. Akies krašteliu mačiau, kad kiti ištempę kaklus žiūrėjo į mano menką gebėjimą.

Staiga liepsnelė suraibuliavo lyg pagauta vėjo ir pakrypo į vieną pusę. Pakėliau akis. Nejučia pamačiau Kleo. Nežinojau, kad jis čia. Netrukus suvokiau, kad liepsna krypo būtent jo pusėn. Mane nukrėtė šiurpas, tad greitai užspaudžiau delną.

-Maža švelni liepsnelė, o gali sunaikinti visą gyvastį,- kažkur užsižiūrėjusi pasakė mokytoja Lein, o aš dėbsojau nesuvokdama, ką ji turėjo omenyje. Tuomet mokytoja papurtė galvą vėl sugrįždama į šį pasaulį.- Pabandykite ir jūs. Nesvarbu, kad jūsų kilmingųjų ar sergėtojų čia nėra. Jei elementas sureaguoja, vadinasi jus sieja stiprus ryšys.

Jaučiausi pasimetusi. Tikėjausi paaiškinimo, kodėl išvis tapau sergėtoja, o štai, pasirodo, mano elementas jau jaučia man paskirtą kilmingąjį.

Baigiantis magijos pamokai, mokytoja Lein priėjo prie manęs. Buvo likę tik keli besišnekučiuojantys mokiniai, tad moteris palaukė, kol jie atsisveikindami išeis.

-Hile, ar sapnuoji ką nors?- tiesiai paklausė ji, kai klasėje nieko nebeliko.

-Na, juk visi sapnuoja,- numykiau.

Ji supratingai palingavo galvą, bet pastebėjau, kad ne tai norėjo išgirsti.

-O galbūt ką nors, kas tavo manymu neįprasta?- toliau klausė ji.