Kai direktorė pranešė, kad jau galime aplankyti Terį, aš ir Kleo iškart nuėjome į ligoninę.
Teris atrodė pakenčiamai gerai. Ties antakiu ir lūpa buvo prakirsta, o kaklas mėlynas nuo smaugimo. Jis nebuvo sukandžiotas kaip Gebenė, vadinasi dauguma kraujo buvo ne jo.
-Sveikas,- pasisveikinau ir linktelėjau liūdnai šyptelėdama Anai.
Teris vargiai nusišypsojo. Buvau pratusi visada jį matyti linksmą. Vaikinas net blogiausiose situacijose sugebėjo išlikti savimi.
-Kaip Dionas?- paklausiau prisėdusi ant kėdės. Neketinau jo lankyti. Mudu nebuvome draugai, o po pastarojo mūsų susitikimo nenorėjau su juo susidurti.
-Jam lūžo koja,- tarė Ana.- Bet jau bus greitai paleistas.
Susikrimtusi atsidusau. Šiek tiek pasidarė ramiau, kad vaikinas nebuvo stipriai sužeistas.
-Kaip viskas nutiko?- paklausė Kleo.
-Buvau su Dionu ir jo geriausiu draugu Tugu,- pradėjo Teris. Nepažinojau kito vaikino, galimai jis irgi buvo naujokas, kaip Dionas.- Kartu kvailiojome po akademiją, bet vėliau nutarėme prasiblaškyti ir išėję patraukėme prie vartų.
Po to įvykio su Gebene niekas neuždraudė eiti prie vartų. Amija paprasčiausiai nepaskelbė apie padidėjusį pavojų, todėl ir toliau vyravo įprasta tvarka. Jeigu būčiau jai pasakiusi apie Felą, ji tikrai turėtų pagrindą sustiprinti apsaugą.
-Aš tuo tarpu pamačiau, kad Teris dingo, todėl išėjau jo ieškoti,- nupasakojo Ana.
-Tada mus užpuolė raudonieji, jų buvo trys. Dionas bandė gintis, bet jį sviedė į sieną. Tą akimirką pasimečiau. Negalėjau iškviesti elemento. Tad vienas raudonasis užgriuvo ant manęs ir pradėjo talžyti į veidą ir smaugti.- Teris pasakodamas nuleidęs akis žiūrėjo kažkur kiaurai. Puikiai suvokiau, ką jis payrė. Tuo labiau, kad kilmingieji turėjo mažiau treniruočių. Tokiose situacijose jie buvo priklausomi nuo sergėtojų.
-Raudonieji pamatė, kai pasirodžiau,- pratęsė Ana.- Tačiau sustingau nuo to, ką išvydau. Tugas gulėjo perkreiptu kruvinu veidu ir nejudėjo, o Terį smaugė raudonasis. Vienas mane puolė, bandžiau jam smogti gindamasi, bet jis mane sulaikė. Nieko negalėjau padaryti, raudonasis tiesiog šaipėsi iš manęs, kad negaliu pasipriešinti.
Merginos akyse susitelkė ašaros, bet ji spaudė kumščius, kad ir toliau išliktų tvirta. Teris nužvelgė savo sergėtoją. Tuomet vaikinas pakėlė akis į mane ir Kleo.
-Žinote, kas buvo keisčiausia. Vienas raudonasis, kurio akys buvo neįprastai juodos, klausė, kur mėlynoji sergėtoja. Kai pasakiau, kad nežinau, apie ką jis kalba, tas raudonasis pripuolė prie Tugo ir perkando jam gerklę iškart jį nužudydamas.
Visa perbalau. Mano krūtinėje pamažu pradėjo plėstis juoda skylė. Jaučiau, kad Kleo priėjo arčiau manęs.
-Hile, kas čia dedasi ir kas ta mėlynoji sergėtoja?- paklausė susirūpinęs Teris.
Pažvelgiau į Kleo. Jis nuleido akis į mane. Jutau nuo jo sklindantį palaikymą.
-Tai aš. Jie ieško manęs.
.
Vieną akimirką kambaryje buvo spengianti tyla, o kitą - Teris vos nepašoko iš lovos. Išklojau viską, ką turėčiau geriau papasakoti Amijai, tačiau šiuo metu jaučiau, kad turiu pasikliauti tais, kurie jau nukentėjo dėl manęs.
-Ką?- sutrikęs išpūtė akis.
-Tai dėl to, kad tu valdai mėlynąją ugnį?- tyliai paklausė Ana.
YOU ARE READING
Sergėtoja
FantasyHilė yra kitokia. Nebūtų keista, jei ji negyventų tarp vampyrų. Jos tėvai ją dar visai mažą atnešė į vampyrų akademiją. Nuo to laiko ji daugiau jų nebematė. Mergina tikrų tikriausia vampyrė, bet jaučia, kad kažkas ne taip. Be to, netikėtai ji tampa...