Sergėtoja

15 skyrius

Tai buvo pirmasis rytas, kai suvokiau, jog išmiegojau visas aštuonias valandas be jokio pabudimo, košmaro ar dūzgiančių minčių savo galvoje. Atsibudusi spoksojau į lubas nesigaudydama laike. Beveik visą mėnesį prastai miegodavau, todėl dabar atrodė, kad miegą tik sapnavau.

Visgi atsiminiau, jog vėluoju. Pašokau iš lovos mesdama šalin paklodę ir nuskubėjau rengtis.

Šiandien pamokų nebus. Amija nusprendė, kad sergėtojai ir jų kilmingieji turi daugiau pasitreniruoti. Žinoma, nenaudojant savo elementų. Prakeikta trenerė Bolvel.

Išsivaliusi dantis grįžau į kambarį. Sustojau pamačiusi sėdinčią ant savo lovos Promę. Ji sutrikusi nusišypsojo.

-Sveika. Aš... aš,- lemeno Promė, tada krenkštelėjo,- Nė neįsivaizduoju, kodėl atsibudau Paradisės kambaryje.

Rodos, Paradisės - Valdytojos įtaiga baigėsi. Žiūrėjau į Promę tiriančiu žvilgsniu. Mergina jautėsi lyg nesavam kaily. Ji pasitrynė kaklą.

-Nelabai atsimenu, ką veikiau vakar...

Giliai įkvėpiau. Nebyliai žvelgiau į pasimetusią draugę. Tiesa apie mano tėvą dar neišaiškėjo, Promė irgi neprisimena, ką jai pasakė Paradisė. Vadinasi, tai ir toliau turi likti paslaptyje. Ne dėl to, kad nepasitikėčiau drauge. Nenorėjau jai užkrauti blogybių, jei taryba apie mane sužinotų.

-Paradisė yra Valdytoja,- prabilau.- Ji tikriausiai tave užkalbėjo, kad būtum jos draugė ir vengtum manęs.

-Ką!?- Promė aiktelėjo, o tada lėtai nuleido galvą.- Jaučiuosi šūdinai. Aš labai atsiprašau.

Mergina jautėsi kalta, bet aš papurčiau galvą.

-Tau nėra dėl ko atsiprašinėti, juk tai ne tavo kaltė. Aš irgi pradžių nesupratau, kas vyksta, tačiau su Kleo pagalba sužinojau, kas ji iš tiesų.

Atsisėdau šalia Promės. Ji pakėlė į mane galvą. Jos akys buvo ašarotos. Tuomet mergina staigiai priėjo prie manęs ir apkabino.

-Visgi yra kai kas ką turėtum žinoti.

Draugė atsitraukė ir nerimastingai susiraukė.

-Visi raudonųjų išpuoliai - tai susiję su manimi. Esu jiems reikalinga kaip mėlynoji sergėtoja.

.

Treniruotės vyko lauke, už akademijos kiemo ribų. Prie sienos rikiavosi akademijos sergėtojai, pasirišę po kaklu raudoną juostą. Jie buvo „raudonieji". Netrukus mane susirado Kleo.

-Amija išprotėjo,- sumurmėjau žvelgdama į už vartų išeinančius mokinius.- Dar per mažai nukentėjo mokinių.

-Mus prižiūrės akademijos sergėtojai,- nuramino Kleo.- Be to, papildomos treniruotės pravers, kai daugėja išpuolių.

Atsidusau negalėdama prieštarauti Kleo. Jis buvo teisus. Mes turime išmokti apsisaugoti patys. Slėpimasis užsidarius nebuvo išeitis.

Visgi vienu nerimu atsikračius, mane užplūdo kitas. Per šias treniruotes turėjome kovoti prieš akademijos sergėtojus. Jie buvo visą savo gyvenimą paskyrę treniravimuisi, emociškai nestabilūs dėl savo praeities, o jų jėga beveik prilygo raudoniesiems. Ir tai buvo mano pirmos praktinės treniruotės.

Netoliese pamačiau Revesą. Ji žvalgėsi aplinkui tarsi stebėdama aplinką. Jeigu ją įskųsčiau, tikriausiai kiltų sąmyšis. Tačiau kita vertus, niekas manimi nepatikėtų. Joks sveiko proto vampyras nesusidėtų su raudonuoju.

Netrukus pasirodė trenerė Bolvel. Ji suskirstė mus į grupes po šešis. Aš ir Kleo pakliuvome su Haika ir Tomijumi bei jų kilmingaisiais. Kol Bolvel nurodė užduotis ir taisykles, netikėtai prie manęs prisiartino Pešė, kuri buvo kitoje komandoje.