Sergėtoja

8 skyrius

Gulėjau lovoje ir spoksojau į lubas lyg ten būtų surašyti visi atsakymai.

Kas man darosi? Ar tai koks sergėtojų požymis, kad mane taip traukia prie to nelemto Kleo? Galbūt tai buvo tas ryšys, apie kurį kalbėjo mokytoja Lein. Tikriausiai turėsiu susitaikyti, kad mane nuolatos persekios mintys apie Kleo, apie pavojų jo gyvybei ir kad noriu būti šalia jo.

Netrukus pradėjau snūduriuoti ir galiausiai užmigau. Šį kartą sapne mane aplankė mano tėvas. Stebėjau jį tarsi iš šono. Mačiau jį apsupusią mėlynąją ugnį. Nuo mano tėvo sklido neapsakoma energija. Jis buvo galingas. Tačiau netikėtai išlindo raudonieji ir jį užpuolė.

Išsigandusi pabudau nutraukdama sapną. Man pradėjo mausti krūtinę.

Nesuvokiau, kodėl sapnuose pradėjau regėti tokius neaiškius dalykus. Tarsi kažkas man norėtų atskleisti paslaptis. Kiek Amijai pavyko sužinoti, mano mama žuvo kovoje su raudonaisiais, tad tikėtina, kad su kartu buvo nužudytas ir mano tėvas. Jiedu nepakluso savo šeimoms ir vampyrų tarybai, tad pabėgo į žmonių miestą. Kodėl įvyko karas su raudonaisiais, nebuvo aišku, nes taryba tai slėpė. Jie norėjo, kad visi manytų, jog tai tebuvo tik eilinis užpuolimas. Tačiau galbūt mano tėvai padarė kažką, kas suerzino grynakraujus ir tarybą.

-Ką svajoji?- pamojavo man prieš akis Promė. Nepastebėjau, kad ji jau atsibudo.

Atsipeikėjusi sumirksėjau ir atsisėdau lovoje. Mano plaukai buvo sulipę nuo prakaito, jaučiausi lyg naktį bėgusi maratoną. Tikrai neišvengsiu dušo.

-Nieko, tiesiog sapnavau kažką negero.

Promė pakišo man prieš nosį piniginę lyg norėdama nubaidyti blogas mintis.

-Kilmingieji varo į miestą, taigi...- pradėjo ji duodama man užuominą.

-Sergėtojai turi juos lydėti,- atsidusau pratęsdama jos mintį.

-Ir gali apsipirkti!- sušuko ji džiaugsmingai.- Aišku, turėsime rūpintis savo kilmingaisiais, todėl Melijana eis kartu su mumis.

Cingtelėjau liežuviu.

-Leisk spėti. Tarp tų kilmingųjų bus ir Kleo.

-Rodos, kad taip,- Promė suspaudė lūpas. Jos lūpų kampučiai pakilo lyg jį tvardytų juoką.

Pažiūrėjau į ją susiraukusi. Kodėl Kleo važiavo į žmonių - neįsivaizduoju. Neatrodo, kad jam reikėtų apsipirkti. Bet nepaisant visko, buvo ir geroji pusė, jog pagaliau galėsiu bent trumpam palikti vampyriškas problemas ir prablaškyti galvą.

.

Seniai buvau žmonių mieste, todėl viskas atrodė tarsi nauja. Vampyrai negali keliauti be tarybos leidimo ir palydos. Turi būti tam tikra priežastis. Tačiau akademijų mokiniams pasisekė, nes dažnai vykdavo praktikos, todėl turėdavome galimybę išlįsti pasižmonėti.

Atvykę į prekybos centrą, iškart pasiskirstėme grupelėmis. Ėjau kartu su Prome ir Melijana. Turėjau prie to priprasti, nes ji dažnai vaikščios kartu. Promė, priešingai nei aš, gera sergėtoja ir atlieka savo pareigą. Visi sergėtojai buvo su savo kilmingaisiais. Greičiausiai dėl to, kad jie iškart priprato prie vienas kito. Išskyrus aš. Ir Ana.

Ją pirmoji pamatė Promė.

-Ei, Ana!- šūktelėjo ji.- Nori prisijungti prie mūsų?

Mergina atsisuko. Vis stebėjausi, kaip ji išlaiko tvirtai suveržtus plaukus į arklio uodegą. Tai buvo tarsi jos tvarkingumo ir ryžtingumo atspindys.

Ana apsidairė, pamatė, kad daugiau nėra su kuo eiti, ir tada priėjo prie mūsų. Sunku buvo pasakyti, ar ji draugiška, nes Ana dažniausiai skirdavo savo laiką treniruotėms, o ne pašnekesiams su kitomis merginomis.