Sergėtoja

10.2 skyrius

Iš pradžių pamačiusi rėkiančią vieną iš dvynių pamaniau, jog į akademiją įsiveržė raudonieji. Mano gynybiniai instinktai buvo pasiruošę, tačiau, pasirodo, jų neprireikė.

Ant žemės gulėjo viena iš dvynių ir aimanavo iš skausmo. Rodos, ji patyrė sunkią traumą. Šalia jos buvo parklupusi jos sesuo. Netoliese visa perbalusi stovėjo Pešė. Netrukus ji pribėgo arčiau seserų apžiūrėti situacijos.

-Kas nutiko?- paklausiau išplėtusi akis.

-Dionas,- pasimetusi atsakė Pešė.- Jis nežinia dėl ko akimirksniu užpuolė Lėją. Savo oro elementu iškėlė ją į orą ir tada paleido.

Negalėdama patikėti nusukau akis į Dioną. Jis stovėjo šalimais sustingęs ir pakraupęs žiūrėjo į gulinčią vieną iš dvynių.

-Aš...ne,- murmėjo jis purtydamas galvą. Tada staigiai pažiūrėjo į mane.- Tai buvau ne aš.

Neatitraukiau akių nuo Diono. Labai norėjau jam paaiškinti, kad dėl visko kaltas Navinas, tačiau vaikinas nebūtų supratęs. Dabar jį kankino kaltė, nes nesuvokė, kad kažkas jam įteigė tai padaryti.

Netrukus pasigirdo sergėtojų žingsniai, ir Dionas apsisukęs dūmė laukan. Kleo pažiūrėjo į mane, tarsi klausdamas, ar surasti jį, bet aš papurčiau galvą. Dionas tikriausiai patyrė daug didesnį šoką nei galima įsivaizduoti. Be to, nežinia, ar Navinas jam neliepė dar ko nors padaryti. Jei dabar jį seksime, galime pasirodyti įtartini sergėtojams bei pridaryti didesnės bėdos. Visgi suvokiau, kad Dionui reikėjo pagalbos. Juk Navinas paveikė jo protą, liepdamas pulti.

Taigi, pasirodo, mes nevisai teisingai įvertinome raudonojo galias.

~~~

-Tai neįmanoma,- jau kelintą kartą tyliai ištariu šiuos du žodžius.

Mudvi su Prome šeštadienio vakarą leidome bibliotekoje. Neseniai buvome aplankyti sužeistos dvynės. Promė kažką su ja pakalbėjo. Bandė nuraminti ir nenuteikti prieš Dioną. Tačiau dvynės baisiai irzlios ir aikštingos.

-Kaip gali būti, kad Navinas turi tokią stiprią įtaigą?- svarsčiau garsiai.- Jis privertė Dioną panaudoti savo elementą, kurio jis visai nenaudojo.

-Dionas dar negrįžo,- prasitarė Promė. Ji naršė kažką kompiuteryje ir greičiausiai manęs nesiklausė.

-Jis juk vos neužmušė dvynės, kažin, ar norės čia pasirodyti,- teisinau Dioną. Aišku, man buvo šiek tiek neramu, kur jis prapuolė, tačiau kažkaip tikėjau, kad jis pats susitvarkys. O gal ir ne. Gal taip įsitikinę tik mano šalti nervai.

-Vargšė Lėja,- sumurmėjo draugė. Ji buvo pasirėmusi ranką galvą ir uždengusi pusę lūpų.

-Ką tu darai? Ar ieškai, ko prašiau?- įtariai paklausiau Promės. Buvau prašiusi jos internete, žmonių naujienų puslapiuose, paieškoti, ar pastarosiomis dienomis nepadaugėjo keistų užpuolimų. Galbūt raudonieji jau siaučia stiprindami savo jėgas. Nežinau, ką tikėjausi rasti, bet patikrinti buvo verta.

-Atleisk. Aš radau čia tokią gerą internetinę rūbų parduotuvę...- tarė Promė nuobodžiu balsu, tačiau neatitraukdama akių nuo ekrano.

-Tiesiog puiku,- subambėjau ir klestelėjau ant kėdės. Taip norėjau viską išsiaiškinti ir pričiupti Naviną, tačiau man reikėjo įrodymų. O juos gauti nebuvo taip paprasta. Beveik visa akademija buvo Navino įtakoje, todėl vos keletas tikėjo manimi ir nelaikė beprote.

-O kodėl aš nieko nežinojau apie susirinkimą bibliotekoje?

Pasisukau su kėde į neseniai atėjusį Kleo.