Sergėtoja

10 skyrius

Ėjau su Prome į sergėtojų užsiėmimus nenoromis, tarsi laukdama, kad kas nors praneš gerą žinią, jog užsiėmimai atšaukiama. Visa diena buvo be galo nuobodi. Lauke lijo, oras buvo prastas, dangus apsitraukęs pilkuma.

-Kaip Gebenė?- paklausė Promė po ilgos tylos.

-Buvo pabudusi,- atsakiau.- Amijai ji papasakojo, kad kažką išgirdo, todėl nuėjo patikrinti. Akademijos vartai buvo praverti, todėl ji šiek tiek išlindo už jų. Ten ją netikėtai užpuolė keli raudonieji. Jie sukandžiojo jos kaklą ir paliko.

-Siaubas,- atsiduso Promė.- Kodėl ji išvis sugalvojo eiti patikrinti?

-Rodos, ją paveikė raudonųjų įtaiga.

Kai kurie raudonieji gebėdavo pasinaudoti įtaiga, kad lengviau sumedžioti žmones. Nebuvo aišku, kaip tai veikė ant vampyrų, tačiau Gebenė buvo pasimetusi ir kai kurių detalių neprisiminė. Visgi jeigu raudonieji jau artinasi prie akademijos, jie gali į ją lengvai patekti.

Per sergėtojų užsiėmimus daugiau mokėmės teorines žinias nei praktikavome. Be to, kadangi daug vėliau nei kiti sužinojau, kad tapau sergėtoja, man reikėjo gerokai visus prisivyti.

Kad ir kaip šiuo metu manęs netraukė nuobodus skaitymas, vartinėdama vieną knygą atradau kai ką neįprasto. ,,Mėlynasis sergėtojas"- taip vadinosi vienas tekstas.

„Prieš kelis šimtus metų, kai dar tik pradėjo kurtis kilmingosios šeimos, buvo išrinktas sergėtojas, kuris valdė galingąją mėlynąją ugnį. Jo kilmingosios elementas buvo ugnis. Viename iš sergėtojų kronikų šalinių buvo teigiama, kad juos siejo nepaprastas ryšys, dar vadinamas sielos ryšiu, kuris susidarė būtent dėl mėlynosios ugnies išskirtinių savybių. Visgi Mėlynasis sergėtojas neįstengė apsaugoti savo kilmingosios. Ryšiui nutrūkus mėlynosios ugnies elementas pamažu blėso, kol galiausiai išnyko. Sielvartas sunaikino sergėtoją, todėl neiškentęs jis mirė."

Mano oda pašiurpo. Jau buvau girdėjusi, kad iš netekties skausmo sergėtojai kartais gali prarasti elementą. O tai buvo kelias į beprotybę ar net mirtį. Todėl nenuostabu, kad akademijos ar kilmingųjų rūmų sergėtojai atrodė bejausmiai ir šaltakraujai.

"Mėlynosios ugnies savybės prilygo paprastai ugniai, tačiau buvo keletas išskirtinumų. Tyrinėjant buvo atrasta, kad mėlynoji ugnis gali gydyti. Tačiau tik gerai įgudęs vampyras tai galėjo padaryti. Tai reikalavo didelio susikaupimo ir nepriekaištingo elemento valdymo. Todėl mėlynosios ugnies valdytojai turėdavo treniruotis ilgą laiką, kad susaistytų dvasinį ryšį su savo elementu."

Mėlynoji ugnis buvo tikrai nepaprastai galinga ir ją mano seneliai perdavė žmogui. Mano tėvui. Mėlynoji ugnis jį išgydė, apsaugojo jo sielą, ir tėtis ją prisijaukino. Kažin ar dar kas nors apie tai žinojo? Juk jeigu Amija iš kažkur tai iškapstė, vadinasi kažkas turėjo apie tai informacijos.

Sustabdžiusi šį minčių srautą, užverčiau knygą ir nudūriau į ją akis. Pagalvojau apie Kleo. Aš jo sergėtoja, turiu jį saugoti, o dabar jo čia nėra. Kažkur giliai mano galvoje tūnojo mintis, kad jam manęs reikia.

-Ei, Hile!- netikėtai pašaukė mane Promė, kai išėjau iš klasės.

Atsisukau palaukdama, kol ji prieis.

-Mudu su Aleksu ruošiamės žiūrėti kokį filmą. Nutarėm ir tave pasikviesti,- pasakė Promė.

Kreivai pažiūrėjau į ją. Jaučiau, kad šiame pasiūlyme kažkas slypi.

-Nagi, eime. Dievaži, tau reikia ką nors nuveikti.

Promės akys švietė gerumu, tačiau aš vis dar žiūrėjau nepatikliai.