Pagauta

7.7K 308 35
                                    

Bėgu sutelkusi paskutines jėgas, klupinėdama ant šakų, leisdama joms draskyti mano veidą, bet greitai pajuntu, kaip esu surakinama per liemenį ir stiprių rankų pakeliama nuo žemės. Suklykiu, draskausi bandydama išrūkti, bet rankos manęs ne tik kad nepaleidžia, bet ir tempia atgalios.

Esu partempiama atgal prie automobilio. Tamsusis vyras, viena ranka laikydamas mane, kita ranka atidaro galines automobilio dureles. Na jau ne, atgal tikrai negrįšiu! Jis bando mane įkišti į automobilį, bet kojomis įsiremiu į dureles ir nesileidžiu įkišama. Kurį laiką mes taip ir kovojame, kol galiausiai vyras pasiduoda ir prispaudžia mane prie galinio automobilio sparno.

- Kaip tu pabėgai?- suriaumoja jis.

Nieko neatsakau, tik pabandau jį nustumti. Tik dabar, kai esu basa, suvokiu koks jis aukštas. Aš vos siekiu jam petį, jis gerokai už mane stambesnis, tad mūsų jėgos nelygios.

- Liaukis!- užrinka jis, kai eilinį kartą bandau jam įspirti.

- Tu dar pasigailėsi!- pradedu šaukti iš nevilties ant jo ir daužyti jam krūtinę.- Gyvulį tu, paleisk mane, kitaip aš pati tave užmušiu!

Jis dar stipriau mane prispaudžia prie automobilio laikydamas tvirtai suspaudęs už pečių, kelį įspaudžia man tarp kojų, taip galutinai mane įkalindamas.

- Raminkis arba aš neatsakau už save.- jis bando sučiupti mano riešus, bet man vis pasiseka išsisukti.

- Tu išgama,- toliau nesiliauju aš,- prakeiktas...

Jis mane užčiaupia prispausdamas lūpomis manąsias. Pajaučiu, kaip jis liežuviu bando mane sugundyti prasižioti, bet aš nepasiduodu. Stipriai dantimis sukandu jam lūpą ir pajuntu kraujo skonį burnoje. Jis sudejuoja ir atsitraukia nuo manęs. Pasinaudojusi tuo bandau vėl ištrūkti, bet jis greitai sugriebia mane ir sviedžia į automobilį. Neišlaikiusi pusiausvyros krentu ant galinės sėdynės, o jis ant manęs. Jis prispaudžia mane prie sėdynės, rankomis suima mane už riešų ir surakina savo dideliu delnu man virš galvos. Jis įspraudžia koją man tarp kojų. Laisvąja ranką jis braukia man per kaklą, per krūtinę. Sustojęs prie krūtinės, nykščiu apsuka ratus aplink mano spenelį. Tada pasilenkia link manęs ketindamas pabučiuoti, bet aš nusisuku. Man kelia šleikštulį jo bučiniai.

Supratęs, kad jis man atgrasus, jo akys patamsėja ir joje atsispindi nevaldomas pyktis. Vyras pradeda daug šiurkščiau mane glamonėti, apglėbdamas mano krūtį ir pirštais skaudžiai suspausdamas spenelį. Aikteliu ir pradedu muistytis. Jo ranka keliauja žemiau, kol palenda po suknele. Iš visų jėgų priešinuosi jam, bandau įspirti, nusimesti jį, bet mano pastangos bevaisės. Man nesiseka ištrūkti, o atvirkščiai, jis tik skaudžiau suspaudžia man riešus. Iš beviltiškumo pradedu verkti. Negaliu suvaldyti ašarų.

Jo ranka keliauja mano kelnaičių krašteliu.

- Paleisk mane, tu purvinas gyvulį!- pradedu šaukti, tuo dar labiau jį paskatindama.

- Aš tau parodysiu ką reiškia kruštis su tikru vyru.- sušnabžda jis ir vienu truktelėjimu sudrasko mano kelnaičių nėrinius. Plyštanti medžiaga smarkiai įsirėžia man į odą.

Jis truputi atsitraukia nuo manęs ir aš pradedu dar labiau priešintis, bet jis mano maištą greitai numalšina. Išgirstu suskambant diržo sagtį. Net suklykiu iš nevilties. Pajuntu, kaip jis prasisega kelnių užtrauktuką ir koja mane prievarta dar labiau išskečia. Jis braunasi link manęs. Pradedu dar labiau verkti, klykti ir rangytis. Staiga jis vienu judesiu į mane įeina. Mane persmelkia neapsakomas skausmas. Atrodo, kad jis mane iš vidaus perplėšia. Suklykiu, bet jis nesustoja. Jis toliau vis stipriau kiekvieną kartą braunasi į mane. Klykiu kol užkimstu ir... pasiduodu... Viskas vis vien jau prarasta... Nebeturiu jėgų priešintis. Buku žvilgsniu žiūriu į degančią salono lemputę lubose. Girdžiu kaip jis šnopuoja, dusliai dejuoja niekindamas mano kūną... Tyliai kenčiu skausmą melsdamasi, kad jis greičiau baigtų. O mano galvoje visiškai tuščia, tik viena mintis neapleidžia- norėčiau šiuo metu numirti...

Galiausiai jis paskutinį kartą giliai į mane įeina ir sutrūkčioja. Pajuntu, kaip jis išsilieja ir man sukyla šleikštulys. Negaliu net pagalvoti apie manyje esančią jo spermą. Užsimerkiu, vildamasi, kad viskas tik sapnas.

Tamsusis vyras galiausiai atsiplėšia nuo manęs ir ištraukia iš manęs savo penį. Ištraukimo metu taip man suskausta, kad sudejuoju. Jis dar labiau atsitraukia ir aš stipriai suspaudžiu kojas. Ten taip peršti, dega, o skausmas mane drasko iš vidaus... Bet labiausiai skauda sielą...

Tamsusis vyras ištiesia man servetėlių ir pats paima kelias. Negaliu į jį žiūrėti.

Nebeverkiu, nebešaukiu... Susirangau kamputyje ir prisitraukiu kojas kuo arčiau krūtinės. Nežiūriu į jį. Neištverčiau...

- Ar tau mėnesinės?- paklausia jis švelniu balsu.

Jis idiotas ar ką? Kaip man gali būti mėnesinės, jeigu aš neturiu nei paketų, nei tamponų? Suima pyktis. Neviltis. Prisiverčiu pažvelgti į jį.

Jis sėdi susitvarkęs šalia manęs ant galinės sėdynės ir pasimetęs tyrinėja mane.

- Ar tau mėnesinės?- dar kartą paklausia jis, bet šį kartą griežtai ir įsakmiai.

Metu į jį neapykantos kupiną žvilgsnį ir piktai nusibraukiu netyčia ištryškusią ašarą.

- Dieve...- sudejuoja jis ir rankomis įsikimba sau į plaukus.- Kodėl nesakei, kad esi nekalta?

Jis išlipa iš automobilio ir trenkia durelėmis. Matau, kaip jis stovi prie automobilio ir prisidega cigaretę. Pasinaudojusi proga bandau nors kažkiek apsivalyti. Pasiėmusi porą servetėlių perbraukiu sau per skaudamą tarpukojį. Pajuntu sau ant šlaunų lipnų skystį- mano kraujo ir jo spermos mišinį. Mane supykina ir pradedu žiaukčioti. Pradedu intensyviai valytis, bandydama nusigremžti viską ką jis paliko ant manęs, bet vis tiek jaučiuosi nešvari. Sukukčioju, ašaros pripildo akis. Galiausiai liaujuosi ir apsikabinusi kojas pradedu raudoti. Atrodo, kad vis dar jaučiu jo rankas ant savo kūno, o jo kvepalų kvapas išstumia man iš plaučių visą orą...

Automobilio durelės atsidaro ir jis įlipa į vairuotojo vietą. Nieko nesakęs užveda automobilį ir mes pajudam.


...man nebaisu...Waar verhalen tot leven komen. Ontdek het nu