...man nebaisu...

Tokia kaip visos

Lėktuvui atsiplėšus nuo Prancūzijos žemės, net lengviau atsikvėpiau. Gera valanda ir vėl būsiu namie. Ten vėl viskas bus taip kaip buvę, galėsiu vėl ramiai gyventi. Nebebus jokio chaoso. Galėsiu vėl gyventi, kaip ir iki jos. Jos...

Pažvelgiu į tolėliau miegančią Melitą. Ji susirietus snaudžia krėsle. Po akimis juodi ratilai, o oda išbalusi. Lėtai atsistoju ir susiradęs antklodę, apkloju ją. Ji pasimuisto, bet nepabunda. Ir gerai. Nes nenoriu matyti jos akių, kai ji žvelgia į mane.

Manyje vis dar verda pyktis. Kaip ji drįso su juo kalbėti? Kai jis pasiūlė jai pabėgti, mačiau jos dvejonę... Tuomet pasijaučiau vėl nusviestas į praeitį, kada Aleksė vis bėgiojo tarp manęs ir jo. Tikrai maniau, kad Melita kitokia, geresnė nei visos, bet kaip aš klydau... jeigu nebūčiau priėjęs, ji būtų mane palikusi. Kitaip nei Aleksės, jos išėjimas man būtų tikrai skaudus. Ji teisi, mes per daug užsižaidėme namais, per daug įsitraukėme į vaidinimą tobulos poros. Net ir pats pradėjau patikėti, kad galime būti kartu, net pradėjau pamiršti tikrąjį tikslą, kodėl ją laikau prie savęs...

Bet kaip visada buvau teisus. Ji niekuo negeresnė nei kitos. Ji net nesudvejotų ir mane išduotų. Paliktų mane. O to tikrai neleisiu. Jau geriau pats savo rankomis ją užmušiu, bet kitam neperleisiu. Ypač jam.

Grįžtu į savo vietą. Ranka persibraukiu sau per smakrą ir praskeltą lūpą. Niekada negalvojau, kad ir Lukas mane išduos. Pasitikėjau juo. Jis ištikimai man tarnavo daugiau nei penkis metus, bet atsiradus jai, jis stojo į jos pusę ir net sukilo prieš mane.

Po mano tą naktį ištartų žodžių, Melita užsisklendė viduje, man net gaila kažkiek pasidarė jos. Bet prisiminiau laišką, kurį per Luką perdavė tas padugnė. Tik grįžus namo išdrįsau jį peržvelgti. Iškart atpažinau jos raštą. Tai buvo jos ranka rašytas laiškas. Laiškas jam. Tikriausiai jis norėjo, kad pasikankinčiau, nes laiškas buvo parašytas lietuvių kalba... Negalėjau suprasti žodžių, bet ir neskaitant man buvo aišku, kad tai meilės laiškas, meilės, kurią, kaip tvirtina ji pati, jaučia man. Nejau ji laiko mane kvailiu? Nejau mano, kad patikėsiu, kad jos jausmai taip greitai pasikeitė, vos jai parodžiau trupinėlį dėmesio? Nejau ji mano, kad neatskiriu gero sekso nuo meilės?

Kas parašyta laiške dar nežinau. Tomo išversti nenoriu prašyti, nes nenoriu, kad kas žinotų, kaip buvau apmulkintas. Galėčiau pasinaudoti internetiniu vertėju, bet... Nežinau, dvejoju... Gal dar tiesiog nenoriu, kad galutinai subliūkštų mūsų santykių burbulas? Bet aš vis tiek žinau, kad sužinosiu kas ten rašoma, tik man reikia bent kelių dienų tam pasiruošti.

Nors ir kaip jaučiu jai neapykantą, bet man buvo skaudu girdėti ją verkiančią nuo mano žodžių. Stovėjau už miegamojo durų visą amžinybę ir klausiausi jos verksmo kankindamas save, bet... Vos tik rytui išaušus ji pasikeitė. Ji buvo ta pati mergina, kuri prieš mane stojo kai tik susipažinome. Bebaimė.

Net ir po mano ištartų žodžių ji vis tiek nesuvokė savo vietos, nesuvokė, kad visos jos privilegijos nebegalioja. Ji išėjo iš namų kitą dieną, vos kai tik pats palikau butą. Nejau ji tikėjosi vėl susitikti su juo? Bet aš to neleidau. Vos tik Lukas man pranešė, mečiau visus darbus ir nuvažiavau jos. Mane pamačiusi ji sutriko, tad mano įtarimai tik dar labiau sustiprėjo. Nesiklausydamas jos klyksmų ir įžeidinėjimų, ignoruodamas aplinkinių stebėtojų žvilgsnius, per prievartą įkišau ją į automobilį ir pargrąžinau namo. Ji klykė, priešinosi, bet man buvo nė motais. Ten jos vieta. Su manimi. Ir ji turi pagaliau tą suvokti.

Vos tik įėjus į laiptinę, net nespėjus pasiekti buto durų, ji pratrūko. Matyt pyko, kad vėl užkirtau kelią jos ir to padugnės pabėgimui. Melita pradėjo šaukti ant manęs, visai nesiskaidydama su žodžiais. Ji nė trupučio manęs nebebijojo, manėsi esanti man lygiavertė. Dar prieš kelias dienas ją tokią ir laikiau, bet viską ji sugadino. Pati prisiprašė, kad parodyčiau jai vietą. Nesusivaldžiau ir pratrūkęs prirėmiau ją prie laiptinės sienos. Gavosi stipriau nei pats tikėjausi. Nenorėjau užgauti jos, bet pyktis buvo mane per daug apakinęs. Tuomet ir įsikišo Lukas. Jis atplėšė mane nuo jos ir trenkė man. Niekada nepagalvojau, kad reikės su juo muštis. Aišku, aš irgi jam trenkiau atgal. Tuomet mes susikibome. Jis stipresnis nei maniau, tad sulaukiau nemažai jo smūgių. Bet ir aš nelikau jam skolingas. Fabio tikrai reikėjo pasistengti, kol mus išskyrė...

Tuomet Lukas man išsakė viską, išpylė visą purvą, viską ką galvoja apie mane. Jau antrą kartą jis stoja prieš mane. Pirmą kartą jam dovanojau, kai jis išėjo dėl mano elgesio su ja iš darbo. Bet šį kartą mes nė vienas nebenorime matyti vienas kito akyse daugiau. Lukas mane išdavė, susirinko daiktus ir grįžo į Italiją. Per ją praradau ne tik vieną geriausių darbuotojų, bet ir ištikimą bendražygį. Jam palikus mane, jaučiausi lyg man būtų nukirstas rankos mažasis pirštas. Mažai kam naudingas, be kurio galima gyventi, bet vis tiek reikalingas...

Pakeliu galvą, pamatau kaip ji sujuda. Ji susiriečia ir jos veidą persmelkia skausmas. Bandau tai ignoruoti, bet vis tiek man neramu. Nenoriu, kad ji kentėtų, nes kankinu ir pats save... Kai jai skauda, skauda ir man... Todėl vis dažniau susimąstau, kad jau laikas pagaliau tai užbaigti ir ją galutinai išmesti iš savo gyvenimo. Nors ir kaip jos ilgėčiausi... Bet turiu tam padaryti galą. Prie jos elgiuosi kaip beprotis. Net vos neįvykdžiau dvigubos žmogžudystės vien dėl to, kad kažkokie pašlemėkai ją nuskriaudė. Du kartus tik Sebastiano dėka netapau žmogžudžiu. Emilio kartas nesiskaičiuoja. Jį galėjau užmušti ne dėl jos, bet dėl savęs. Dėl jos galėjau padaryti viską, bet grįžus į Milaną viskas pasikeis. Viskas tarp mūsų pasikeis. Nesiskirsiu, tiesiog patrauksiu ją iš akių, kad ji nebebūtų šalia manęs, bet jokiu būdu neleisiu jai būti ir su juo... Jokiu būdu neleisiu jai būti laimingai...

Na va, skelbiam pabaigą... Jeigu patiko ar nepatiko, būtų labai smagu sulaukti iš jūsų atsiliepimų :) Bet... tačiau... dar nėra taip viskas baigta, nes jai nebaisu, ji bus drąsi :)

Ši istorija jau yra tęsiama tik jau kitu pavadinimu.

...aš drąsi...

Tikiuosiu, viliuosi, kad kitos dalys jums patiks net labiau nei prieš tai buvusios, nes tikrai jų dar laukia visko...

Tai laukiu jūsų nuomonės :)