...man nebaisu...

Išprotėkim...

Žiūrėjau į savo atvaizdą ir patenkinta šypsojausi. Esu patenkinta ką matau. Išsirinkau sidabrinę žvynuotą suknelę iki pusės šlaunų. Ji, nors ir berankovė, bet tikėjausi, kad apyrankė uždengs randą. Pašiaušti plaukai, išryškintos ir tamsiai padažytos akys dar labiau pagerino vaizdą. Jaučiausi tikrai graži. Pasilenkiau ir užsisegiau sidabrinių aukštakulnių dirželius. Kadangi ketinau šį vakarą šokti, tai pasirinkau ne tokius aukštus, nes nenorėjau, kad vos įsibėgėjus aš negalėčiau žengti nė žingsnio.

- Oho.- išgirdau greičiau atodūsį, kai įėjau į svetainę. Kailas priėjo prie manęs ir jo akys suspindo.- atrodai labai gražiai.

- Ačiū. - sumurmu beveik negirdėdama jo žodžių, nes akimis rijau jį patį. Jis vilkėjo juodus džinsus, kurie tik dar labiau išryškino jo siaurus klubus ir ilgas kojas. Balti trumparankoviai marškinėliai pabrėžė jo tatuiruotes ant prižiūrėtų raumeningų rankų. Ant riešo jis vis dar ryšėjo angeliuko apyrankę. Kaip ir aš. Man tai labai patinka, tai net labiau asmeniška nei vestuviniai žiedai.

- Jeigu ir toliau tokiomis akutėmis žiūrėsi, tai tave čia pat išdulkinsiu.- jo akys žybtelėjo. Dantimis jis prikando lūpą. Nuo jo žodžių viskas viduje lyg susitraukė.

- Tai išdulkink. - sušnabždu ir suvokusi, kad tai pasakiau balsu, pajaučiu kaip nukaista skruostai.

Jis išsišiepia ir nesusilaikau jam neatsakius tuo pačiu. Jis ištiesia man ranką, o aš nieko nelaukusi puolu jam į glėbį. Jis iškart mane sugriebia ir suėmęs už šlaunų, išskečia mane ir užsisodina mane ant klubų. Rankomis įsitveriu jo pečių. Jis pasodina mane ant valgomojo stalo ir likęs man tarp kojų, priglaudžia savo lūpas man ant kaklo. Stipriai į jį įsisiurbia ir gnybšteli dantimis. Aikteliu, bet jis iškart liežuviu parbraukia sušvelnindamas skausmą.

- Viską darysim greitai, gerai?- sušnabžda jis.

Aš taip nekantrauju, kad išgaliu tik linktelėti.

- Pasitiki manimi?- paklausia jis man į lūpas.

- Taip.- atsakau ir leidžiuosi jo nusinešama nuo bedugnės...

Jis negailestingai mane dulkina. Taip, šis žodis tinka kuo puikiausiai, nors ir kaip nesinori tokio žodžio vartoti. Jis šiurkštus, reiklus ir negailestingas, bet.... man patinka... Aš jo nebebijau, todėl leidžiu jam atsipalaiduoti ir nebesivaldyti. Prieš jį jaučiuosi tokia silpna, kad leidžiu jam mane užvaldyti.

Iš namų išeiname tik po geros valandos. Nes po tokio stalo tvirtumo išbandymo turiu apsivalyti ir pasitaisyti makiažą. Jaučiuosi kaip niekada gyva. Apsivelku smėlio spalvos plonytį paltuką ir išeiname pro duris. Kailas užsisega odinę juodą striukę ir mane apkabina per pečius.

- Ar tikrai viskas gerai?- paslaptingai šypsodamasis taria jis, mums įsitaisius ant galinės automobilio sėdynės.

- Taip.- nusišypsau, bet vengiu žiūrėti jam į akis.

Matau, kaip jis vėl išsišiepia, lyg skaitydamas mano mintis.

- Kodėl negali tiesiog prisipažinti, kad tau vis labiau patinka?- Jis apkabina mane per pečius.

Pakeliu į jį akis ir irgi jį apdovanoju šypsena.

Naktinis klubas gerokai skiriasi nuo tokių, kuriuose teko lankytis Lietuvoje ir Londone. Prabangiai dekoruotas iš išorės verčia net neabejoti kaip atrodo įspūdingai vidus. Laukianti patekti eilė irgi atrodo įspūdingai.

-Aišku, tu nelauksi eilėje kaip visi mirtingieji?- tariu jam.

Kailas prunkšteli ir pavarto akis. Apglėbęs mane per klubus jis palydi mane į vidų. Padavęs mano paltuką personalui, o pats likęs su odine striuke, jis suima mane rankos ir nusiveda per sausakimšą salę. Jis eina taip užtikrintai, tad neabejoju, kad jis tikrai čia ne pirmą kartą. Pakilę ant pakylos, pamatau ložę, kuri sunkiai matoma iš šokių aikštelės, bet kurioje atsiveria visas vaizdas. Net aikteliu išvydusi nemažą erdvę minkštasuolių ir prie jų pristatytų žemų staliukų.