...man nebaisu...

Juodas humoras

Persirengusi ir pasidažiusi, pabeldžiu į Kailo kabineto duris. Tyliai praveriu jas ir randu jį

susikaupusį prie kompiuterio. Jis pakelia akis.

- Aš jau pasiruošusi.- numykiu jam išreikšdama nepasitenkinimą.

Jaučiuosi kaip aikštinga paauglė...

- Jau beveik baigiau.- jis žvilgteli į mane.- Prieik.

Padvejoju, bet jis nusiteikęs rimtai. Kailas atsitraukia su kėde nuo stalo.

- Ateik.- Kailas ištiesia link manęs savo ranką.

Prieinu prie jo ir jis pasisodina mane ant kelių. Jaučiuosi kiek nejaukiai, be to, vis dar pykstu ant jo...

- Pažvelk, ką manai?- paklausia jis ir pakreikia nešiojamo kompiuterio ekraną.

Jame išvystu namo fasado maketą. Jis tikrai labai gražus.

- Manau, šioje vietoje reikėtų vitrininio lango- jis rašiklio galu parodo į didžiulę sieną.- Nes pro langą atsivers gražus vaizdas į sodą ir kartu į įvažiavimą.

Gūžteliu pečiais ir nežinau ką atsakyti. Vis dar negaliu atsistebėti jo elgesiu.

- Nežinau, bet namas gražus ir taip.- vėl trukteliu pečiais.

Jis atsilenkia kėdėje ir tarp pirštų judina rašiklį.

- Kai tik bus paruoštas namo vidaus projektas, galėsim susėsti ir aptarti jį. Čia tik pirminiai variantai. Manau šis vienas iš geresnių.

- Nežinau.- atsidūstu.- tu geriau supranti tokius dalykus.

- Pyksti ant manęs?- jis liūdnai pažvelgia į mane savo tamsiomis akimis, kurios priverčia mano širdį smarkiau plakti.

Kailas uždeda ranką man ant kelio ir keliauja aukštyn, keldamas ir suknelę.

- Pykstu.- atsakau ir atitraukiu jo rankas.

Jis atsisėda tiesiai ir ranka nužeria per petį man plaukus. Kailas pabučiuoja man kaklą, pasiekia mano jautriausią vietą... Vos susilaikau nesudejavusi.

- Ar labai?- sušnabžda jis.

- Taip. Labai...- sudejuoju, kai jo ranka sugrįžta man ant šlaunies ir perbraukia man per kelnaites.

- Ką man padaryti, kad nepyktum?- paklausia toliau man bučiuodamas kaklą.

- Pirmiausia nesielgti kaip šiknius ir man aprodyti miestą...

- Nori mane palikti tokį?- paklausia jis nosimi pasitrindamas man į kaklą.- Nei pakartą nei paleistą?

Atsitraukiu ir pasisuku į jį. Delnais suimu jo skruostus ir vos vos priliečiu jo lūpas manosiomis.

- Manau ir taip lengvai išsisuki.

Jis išsišiepia. Nesusilaikau ir atsakau jam tuo pačiu.

- Tu maža raganaitė.- jis pabučiuoja mane į nosies galiuką.

Atsistoju jam nuo kelių. Jis išjungia kompiuterį ir pasitaiso kelnes.

- Tikrai nori į miestą? Manau namuose irgi rasim kuo užsiimti...

- Nagi, tu man pažadėjai...- paimu jį už rankos.- O po to mane skaniai pamaitinsi...

Jis atsistoja ir gnybžteli man į šoną.

- Man patinka kai yra už ko paimti.

Sustingstu ir atsisuku į jį.

- Ką tai reiškia? Manai, kad priaugau per daug?