...man nebaisu...

Nepadorus elgesys

Nežinau, ar kaltas alkoholis ar pakili nuotaika, bet tiesiog galiu matyti kaip jam pro ausis veržiasi dūmai. Nuo to vaizdo sukikenu. Matau, kaip Kailas žybteli akimis. Jam tai neatrodo juokinga. Jis lėtai atsitraukia nuo automobilio.

- O, labas.- pasisveikina džiaugsmingai Sandra, bet jis tik linkteli ir visišką ją ignoruoja.

- Važiuojam.- taria jis man ir atidaro keleivio dureles.

- Negaliu.- atsakau.- pažadėjau Sandrą parvežti.

- Lukas parveš. – atkerta Kailas. Matau, kad jis vos valdosi, bet nusprendžiu dar labiau patampyti jo kantrybę.

- Aš neleisiu važiuoti su jai nepažįstamu vyru.- įsikabinu Sandrai į parankę ir abi sukikename.- tad abi arba nė viena.

Matau, kaip Kailas giliai įkvepia. Jis pažvelgia į Sandrą ir atidaro jai galines keleivio dureles. Ji įlipa plačiai šypsodamasi mano vyrui. Kailas užtrenkia dureles ir atsisuka į mane. Jis nepasitraukia, todėl man norint įlipti į automobilį, turiu prasibrauti pro jį. Dirbtinai jam išsišiepiu ir įlipu į automobilį. Prie jo prisilietus, mano pulsas šokteli aukštyn. Jo kvėpavimas irgi padažnėja. Automobilyje juntamas jo kvepalų kvapas, kuris apgaubia lyg storas šalis, nes automobilyje šalta. Tikriausiai Kailas ilgokai manęs laukė, nors, pažvelgus į jį, neatrodo, kad būtų ilgai lauke stovėjęs.

Visą kelią jis pratyli, o aš atvirkščiai, nepaliaujamai plepu su Sandra. Kalbame lietuviškai visokius niekus, bet paslapčia šypsausi, nes žinau, kaip Kailas nemėgsta, kai prie jo kalbama kalba, kurios jis nemoka. Žinau, kad erzinu žvėrį, bet man smagu ir net nenoriu galvoti apie pasekmes.

Privažiuojame Tomo namus, kuriuose apsistojusi Sandra su Egle. Jau ketinu lipti kartu su Sandra, bet Kailas pasilenkia ir vėl uždaro mano dureles. Jis taip arti, galiu ištiesti ranką ir paliesti jo šereliais apžėlusį skruostą, pasilenkti ir pabučiuoti lūpas... Bet to nepadarau. Bet Dievas mato, kaip to noriu.

- Šiam vakarui tau jau užteks.- taria Kailas žvelgdamas man į akis. Jis taip arti...

- Turiu įsitikinti, kad draugė saugiai pasiektų namus.- kiek galėdama ramesniu balsu sakau.

- Palauksim kol ji saugiai įeis į namą.

- Bet...

- Nebandyk mano kantrybės, mažyte. – tyliai taria jis prikimusiu balsu.

- Arba kas?- sušnabždu.

Jaučiu, kaip vėl tarp mūsų kilusi elektros srovė net kibirkščiuoja.

- Gerai, mielieji, ačiū, kad parvežėt.- Įsiterpia tarp mūsų Sandra ir mes priversti atsitraukti vienas nuo kito.- Melita, labai smagiai praleidau vakarą. Reikės kada būtinai pakartoti.

- Žinoma.- nusišypsau jai.

- Viso, Kailai.- atsisveikina ji, bet Kailas net nesiteikia net pažvelgti į ją. Jis pasisukęs nugara į savo dureles, kairės rankos pirštais barbena į vairą.

- Iki, Sandra. – atsakau už jį.

Sandra išlipa ir nubėga prie durų. Lauke prasidėjo šlapdriba. Žiūriu kaip didžiuliai sunkūs šąlantys lietaus lašai vis greitėdami krenta aš šaligatvio.

Kailas užveda automobilį ir atsiplėšiam nuo šaligatvio. Tarp mūsų vėl stoja įtampa, o alkoholio sukelta euforija senka.

- Galėtum kitą kartą būti mandagesnis, kai su tavimi kalba.- aikštingai tariu atsisukdama į jį.

- Man nepatinka, kad su ja bendrauji. – nenuleisdamas akių nuo kelio taria jis.- Ji tau netinka į drauges. 

- Jam matai nepatinka su kuo aš bendrauju, - sumurmu sau po norimi ir jis piktai atsisukęs nužvelgia mane.- Ir kuo gi ponui tobulybei neįtiko mano draugė? Bijai, kad permiegosiu su ja?