...man nebaisu...

Grįžimas į pradinį tašką

Dar viena bemiegė naktis...

Pabundu ir jaučiu, kaip skauda visą kūną. Pasisuku ir matau šalia savęs miegantį Kailą. Jis nenusirengęs, tik jo švarkas numestas ant žemės. Atsikeliu tyliai, stengdamasis jo nepažadinti, bet jis gerai įmigęs. Laukiau jo iki pusės keturių ryto, bet jis negrįžo. Prie lovos palikau šviesą, kad kai jis grįš, matytų kur eiti ir tuomet užsnūdau. Neužilgo prabudau nuo tylių keiksmų. Prasimerkiau, bet neišsidaviau, kad nemiegu. Jis buvo absoliučiai girtas...

Atsikėliau iš lovos ir nuėjau į tualetą. Pradėjo mėnesinės, jaučiausi dar prasčiau, tad užtrukau, kol susitvarkiau. Nustebau, radusi jį vis dar miegantį. Pažiūrėjau į savo laikrodį, kurį jis dovanojo. Buvo jau be dešimt minučių vienuolika. Nuo jo vis dar sklido alkoholio stiprus kvapas, tad pravėriau langą, įleisdama šalto oro į kambarį. Palaikiusi porą minučių, uždarau ir palikau pravirą ventiliaciją. Kambaryje gerokai atšalo. Priėjau prie lovos ir savo antklodės puse užklojau jį. Kai jis miega, atrodo toks ramus... Kur jis praleido visą naktį? Iš sklindančio alkoholio kvapo aišku, kad linksmiau nei aš...

Pakeliu jo švarką. Iš kišenės iškrenta jo mobilusis ir piniginė. Pakeliu ir padedu juos ant spintelės prie lovos. Švarką pakabinu ant kėdės atlošo, kad nesusiglamžytų. Susirangau krėsle ir be garso įsijungiu televizorių. Kodėl jis prisigėrė? Ar reikėtų pasikalbėti, kai jis atsikels? Daugybė klausimų knibžda galvoje. Staiga žvilgsnis užkliūva už skiautės po kėde. Prieinu ir pakeliu ją. Tai popierinė servetėlė. Atgniaužiu ją ir randu užrašyta Modestos vardą ir telefono numerį. Kampe su klaikiai raudonais lūpų dažais įskaustas bučinys. Taigi, jam tikrai buvo linksma... Ir turėjo su kuo linksmintis... Supykstu ir įdedu servetėlę jam į švarką. Kitą kartą tegu iškart kviečiasi kekšę. Susirangau vėl į krėslą ir tuščiu žvilgsniu žiūriu televizorių. Ir ko aš galėjau kito tikėtis? Mano vietą labai greitai užėmė kita... Teisingai mama sakė, kad tokie kaip jis ilgai su viena nebūna... Bet turiu juk džiaugtis, ane? Nes tuomet greitai atgausiu laisvę... tik kodėl džiaugsmas manęs neima? Aš kvailė, maniau, kad tarp mūsų užsimezgė kažkas gražaus...

Pradeda skambėti jo mobilusis. Jis skamba ir skamba, kol galiausiai Kailas sukruta ir bando sugriebti skambantį telefoną, bet tik numeta ant žemės. Telefonas nutyla, bet po poros akimirkų vėl pradeda skambėti. Girdžiu, kaip jis nusikeikia ir persisveria per lovos kraštą. Pirštų galais sugriebia telefoną ir atsiliepia.

- Ko?- gergždžiančiu balsu ir pasitrina kitu delnu veidą.- Ne, vėluosim. Taip. Vėluosim. Nežinau kada.

Jis nutrenkia telefoną ant spintelės. Atsimetu, kad žiūriu televizorių. Dar ir blogos nuotaikos... Jis sudejavęs atsisėda ir pasitrina sprandą. Jaučiu, kaip jis žiūri į mane, bet aš jį ignoruoju. Nieko nesakęs nueina į vonią ir netrukus išgirstu, kaip pradeda tekėti duše vanduo. Jis užtrunka. Jau kilo mintis, kad ten užmigo, bet galiausiai išgirstu užsukant vandenį. Atsidaro vonios durys ir jis išeina tik su rankšluosčiu apsisukęs klubus.

- Ko čia taip šalta?- subumba jis, bet aš toliau jį ignoruoju.

Pamatęs pravirą langą, jį uždaro ir suburba kažką panašaus į „beprotė", bet gerai neišgirstu. Girdžiu kaip jis man už nugaros darinėja spintą, segioja lagaminą.

- Susirink daiktus, išvažiuojam iš šio Dievo pamiršto krašto...

Jis nustumia savo lagaminą ir pastato prie durų. Kailas prieina prie lovos ir nuo spintelės susirenka piniginę ir telefoną. Nuo kėdės nukabinęs švarką, patikrina jo kišenes. Stebiu jį akies kampučiu. Iš švarko jis išsitraukia monetų ir pavartęs delne, pažeria ant stalo. Iš kitos kišenės ištraukia servetėlę. Jis žiūri į ją nustebęs, tuomet pažvelgia į mane ir atsainiai išmetą servetėlę į šiukšliadėžę.