...man nebaisu...

Nusivylusi namų šeimininkė

Pirmas jausmas prabudus- ne pats maloniausias. Skaudėjo galvą, akys pripiltos smėlio, o pilvas... Suaimanavau ir atsiguliau ant nugaros. Žvelgiau į baltas lubas ir bandžiau prisiminti kas vakar nutiko. Muzika, juokas, kokteiliai... daug kokteilių, mūsų šokiai... O Dieve... mano klūpėjimas... Sudejavau ir pasukau galvą. Kailas miegojo šalia. Atsigulęs ant pilvo, nusisukęs nuo manęs. Ir gerai. Tikrai nenorėčiau, kad jis mane tokią išvystų. Jeigu mano išvaizda atspindi mano savijautą, tai bijau net pažiūrėti į veidrodį.

Tylą perskrodžia garsas. Kažkur skamba mano mobilusis, o aukšti garso dažniai daužo į dar alkoholio užpiltas smegenis. Užsimerkiu ir meldžiuosi, kad tas velnio aparatas greičiau užtiltų.

- Kokio velnio...- išgirstu murmant Kailą gergždinčiu balsu.

Telefonas nutyla ir po kelių akimirkų vėl pradeda skambėti. Kailas nusikeikia. Suprantu jį, nes mano savijauta nė kiek negeresnė. Pakeliu galvą ir ją baisiai sudiegia. Žinoma, telefonas tolimiausiame kambario gale. Kad ir kaip norėčiau, bet man nepakanka jėgų atsistoti.

- Atleisk.- sumurmu vėl krisdama ant pagalvės. Užsidengiu antklode galvą ir susirangau embriono poza.

Kailas priglunda man prie nugaros ir mane apkabina. Noriu vėl užmigti, bet... reikia į tualetą. Nusikeikusi prisiverčiu atsistoti. Nusvirduliuoju iki vonios. Jaučiuosi girtesnė nei vakar. Galvą taip skelia perpus, kad net supykina. Laimei, neapsivemiu. Aplanko vaizdai kaip išvėmiau pina coladas grįžus... Dieve...

 Susitvarkius tualete, pažvelgiu į save veidrodyje: nubėgęs makiažas, raudonos akys, susivėlę plaukai. Ar čia? Fui... Mano plaukai atsiduoda vėmalais... Kokia gėda... Pagalvojus, kad Kailas turėjo mane guldyti miegoti, noriu vaitoti balsu. Ir kodėl aš nuoga? Pirmiausia išsivalau dantis, o vėliau palendu po dušu. Išsiplaunu plaukus. Savijauta nė kiek nepagerėja, tad grįžus į kambarį ir pažvelgus į miegantį gražuolį dievą, kuris išsipliekęs beveik per visą lovą, neatsispiriu pagundai ir atsiguliu šalia jo.

Tikriausiai vėl užsnūstu, nes kažkur per miegus girdžiu vėl skambant savo telefoną.

- Tikiuosi tai svarbu, nes tikrai nudėsiu...- dar išgirstu Kailo balsą, bet jis per greitai nutolsta.

Pramerkiu akis ir kilsteliu galvą. Esu viena, bet užklota antklode. Prisiverčiu išlipti iš lovos. Pamačiusi netoliese Kailo sportinį džemperį, apsivelku jį ir užsisegu užtrauktuką. Man jis greičiau kaip suknelė, nes siekia vidurį šlaunų.

Nušlepsiu iki virtuvės, kurioje randu Kailą verdantį kavą. Rūgštus kavos kvapas iškart primena vakarinį vėmimą. O gal greičiau šiandieninį... Jaučiuosi per daug blogai, kad aiškinčiausi.

Priėjusi prie šaldytuvo, atsidarau jį ir išsitraukiu šalto mineralinio buteliuką. Vėsiems burbuliukams suvildžius išdžiūvusią gerklę, net sudejuoju iš malonumo. Tik tada prisiverčiu pažvelgti į priešais stovintį Kailą. Jis atsirėmęs į spintelę, tik su sportinėmis kelnėmis, basas ir sukryžiavęs kulkšnis. Atrodo taip.... gaiviai... Jo plaukai dar drėgni nuo dušo. Jis gurkšnoja kavą ir pro puodelio viršų smalsiai mane stebi.

- Kodėl tu jautiesi daug geriau už mane?- pavartau akis ir gurkšteliu dar vandens.

- Nes esu atsparesnis alkoholiui.- šypteli jis.

Prieinu prie spintelės ir pasistiebiu, bandydama pasiekti vaistus nuo galvos skausmo, bet kažkoks geradarys juos padėjo toliau krašto.

- Gal gali padėti?- suinkščiau iš nevilties.

- Ne.- išgirdau kimų balsą.

Pažvelgiau į jį, kuris tiesiog rijo mane žvilgsniu.

- Gal baigsi?- sucypiau ir nuleidau džemperį žemiau. Galėjau bent jau kelnaites užsidėti...