...man nebaisu...

Elitas

Išėjau iš kabineto ir nueinu tiesiai į kambarį. Man pikta, kad aš tokia bejėgė. Uždariusi duris bandau suvaldyti besikaupiančias ašaras. Gal dar ne viskas prarasta? Gal tyrėjas nebus toks aklas ir įžvelgs, kad čia kažkas ne taip. Juk Esmei iškart pasidarė aišku, kad čia esu nevisai savo noru. Lašelis vilties suteikia jėgų.

Prieinu prie veidrodžio ir pradedu teptis pudrą. Prisimenu savo mamą, kaip ji, eidama į darbą, po dideliu makiažo sluoksniu slėpdavo savo mėlynes ir kitus sumušimus. Visi matydavo, visi žinodavo, tik niekas nenorėdavo kištis... Kiek dar turės praeiti metų, kai vyras savo šeimoje nebebus vergvaldys, o turės atsakyti teisiškai už savo veiksmus? Žiūriu į savo atspindį ir matau mamos atvaizdą. Mums teko toks pats likimas, gal man net žiauresnis. Tironai vyrai, kurie tik kumščiais ir įžeidinėjimais moka elgtis su moterimis. Nejau ir aš mirsiu nuo vyro rankos, kaip ir mano mama? Laimei, kad neturim vaikų, kurie visą tai matytų...

Sumirksiu ir veidrodžio atspindyje pamatau savo skriaudėjo atvaizdą.

- Pasiruošusi?- paklausia jis nenuleisdamas nuo mano atvaizdo akių.

- Taip.- atsakau ir atsistojusi atsisuku į jį.

Jis ranka parodo į duris ir aš pirma jo išeinu. Mums leidžiantis laiptais, suskamba durų skambutis.

- O pone, kokia staigmena.- išgirstu džiaugsmingą Liucia balsą.

- Na, tai kuris čia prisidirbo?- linksmai paklausia vyriškas balsas.

- Dėde?- nustemba Kailas ir priėjęs prie vyresnės savo kopijos, paspaudžia jam ranką.- Ką čia darai?

- Išgirdau, kad prieš tave pradėtas tyrimas, todėl apsiėmiau išsiaiškinti viską.

Kailas palydi mus į svetainę. Ranka parodo, kad sėsčiausi ant artimiausios sofos. Kailo dėdė atsisėda priešais mane.

- Ko gersi?- pasiteirauja Kailas ir prieina prie baro.

- Jeigu prisidirbai taip kaip girdėjau, tai- viskio.- nusišaipo jis patogiai įsitaisydamas priešais mane.

- Vadinasi, dvigubą neskiesto viskio.- burbteli jam Kailas ir ištiesia taurę. – Melita, nori ko nors?- angliškai paklausia jis manęs.

Aš papurtau galvą. Noriu likti blaivia galva ir tiksliai išsiversti jų dialogą. Gal paaiškės daugiau aplinkybių, kodėl jis mane pagrobė.

- Na, ar labai aš prisidirbęs?- paklausia jo Kailas sėsdamasis prie manęs.

Kailo dėdė dvejodamas pažvelgia į mane.

- Dėde, susipažink su Melita.- angliškai pristato jis mane.- Cara, čia mano dėdė ir generalinis prokuroras.- sužaibuoja akimis Kailas pabrėždamas paskutinius žodžius.

Dabar viskas pasidaro aiškiau, kodėl jis jaučiasi toks nebaudžiamas.

- Dėl jos turbūt ir užvirė viskas.- jau itališkai toliau beria žodžius Kailas, bet dėdė dvejoja, žvilgčiodamas į mane ir bandydamas suvokti kas vyksta. .- Ji nekalba itališkai, tad ramiai gali sakyti, o po to ji paliudys ir pasirašys ką reikės.

- Sūnau, į ką tu įsivėlei? Ar bent žinai kuo esi kaltinamas?

- Įtariu. Kas mane apskundė?

- Viena moteris parašė prieš tave pareiškimą policijai.- jis dar dvejodamas į mane pasižiūri.- kaip suprantu tavo žmonos prašymu.

- Kas ta moteris?

Žiūriu visur, kad tik ne į juos. Vaidinu nuobodžiaujančią, nors viduje virte verdu. Kailo dėdė ištraukia popieriaus lapą ir įteikia jam.