...man nebaisu...

Rūkymo žala

Visą dieną lekioju kaip užvesta. Kailas teikėsi tik pusryčiaujant pasakyti, kad vakare labdaros pokylis, į kurį, pasirodo, eisime. Nors ir labai prieštaravau, nes jis nepakankamai pasveikęs. Bet kas manęs klausys? Iš pat ryto jis dingo tvarkyti kažkokių reikalų. Bet kažkas čia buvo ne taip, nes jis visą rytą buvo paniuręs ir netgi piktas... Gal ant manęs, nes pyko, kad vakar neišleidau?

Be to, dar vienas keistas dalykas- jis išvažiavo tvarkyti reikalų su sportinėmis kelnėmis ir džemperiu. Kažkaip keista, kad jis taip vilki vykdamas į darbą. Dažniausiai- dalykiniai kostiumai, labai retai- džinsai ar laisvalaikio kelnės. Na, neturiu labai daug laiko analizuoti kur mano vyras bastosi, nes pasinaudoju proga, kad jo nėra ir nuvažiuoju į Eliziejaus laukų alėją. Kalėdos vos už poros dienų, o aš neturiu Kailui dovanos. Tiesa sakant neįsivaizduoju ką jam turėčiau padovanoti.

Iš tokia kaip aš ne viena, nes visa alėja sausakimša žmonių, kurie kaip išprotėja lanksto iš vienos parduotuvės į kitą. Nemėgstu perkrautų parduotuvių, kada reikia stovėti ilgiausiose eilėse ar alkūnėmis grumtis iki lentynos. Toks šurmulys iššūkis ir mano apsaugai. Dabar mane sekioja ne tik Lukas, bet ir dar vienas apsauginis, kurio itin grėsminga išvaizda. Jis daugiau nei dviejų metrų aukščio milžinas, pusantro šimto kilogramų raumenų kalnas, turintis itin juodą odą ir krauju pasruvusius baltutėlius akių obuolius. Jis nekalba, nesišypso ir man labai nepatinka. Net Lukas prieš jį atrodo kaip jorkšyro terjeras. Jeigu jau lyginu su šunimis, tikrai nenoriu įžeisti tamsiaodžių, bet anas, kai pamačiau išeidama iš namų pirmą kartą, priminė man pitbulį. Kai pagalvoji, pikta, kad Kailas nė žodžiu neužsimina apie naują apsaugą. Argi jam sunku? Manau, jis kaip visada perdeda. Tas jo perdėtas saugumo jausmas erzina mane, bet, kaip visada, turiu nusileisti, nes kitaip tektų įsivelti į bereikalingą ginčą. O po vakar... Ak... Negaliu net mąstyti apie tai, nes kitaip nesiliausiu rausti.

Praėjus begales vardinių parduotuvių, jau baigiu prarasti viltį. Papuošalų, apart laikrodžio ir vestuvinio žiedo ir odinės apyrankės, jis nenešioja. Drabužių tikrai turi daugiau nei galybę. Kvepalai? Ne, dabartiniai jo fantastiški. Tai kas belieka? Noriu ką nors praktiško, bet kartu ir su mintimi... Felisitė, kuri prisijungia prie manęs jau įpusėjus paieškoms, irgi ne ką nepadeda. Ji savo vyrui padovanos atostogas kažkokioje baisiai prabangioje ir nuošalioje saloje, kurioje, kaip ji tvirtina, galės nuogi maudytis jūroje, niekieno nestebimi. Mano atveju tokia dovana būtų kaip ir nelabai tinkama, nes santykiai su Kailu dar per daug trapūs, kad galėčiau kažką panašaus dovanoti... Net nežinau, ar jie išvis turi ateitį. Nors mes pažįstami beveik pusę metų, praktiškai pradėjome bendrauti prieš kelias savaites, tik atvykus į Paryžių...

Jau nuleidau rankas, kai Felisitė nusitempia mane į vieną iš parduotuvių ieškant jai kažką padoraus apsirengti. Jai naršant vienų namų drabužių lentyną, pamatau manau tobulą dovaną Kailui. Ji simbolinė, bet su mintimi. Todėl net nedvejojama nuperku ir iškart paprašau supakuoti kaip dovaną. Mintyse meldžiuosi, kad tik jam patiktų.

Nusiaubę parduotuves, aplankome Amelios saloną. Jis tiesiog apgultas moterų, kurios susižavėjusios aikčioja pamačiusios sukneles. Labai džiaugiuosi Amelios sėkme, nes ji tikrai talentinga. Trumpai paplepėjus, išskubame kiekviena namo, nes už keturių valandų turėsim vykti į pobūvį.

Šį kartą atsisakiau visažisto ir kirpėjo. Mane jie labai vargina ir po jų darbo jaučiuosi nebe savimi. Žinau, kad rizikuoju, kad pasikliauju vien savo įgūdžiais, bet Kailas niekada dar nesiskundė.

Namo grįžtu pirma jo. Nuskubu į dušą ir išsitrinkus plaukus, galus pasuku stambiomis garbanomis. Jos natūraliai krinta ant pečių ir nugaros. Man patinka.

Kailo vis dar nėra. Pradedu jaudintis, todėl jam paskambinu. Jis nekelia. Pradedu darytis makiažą, bet širdyje labai neramu. Kur jis dingęs? Jis visada atsiliepia... Palaukus vėl paskambinu, bet tokia pat tyla. Bėgant laikui vis darosi neramiau. Žingsniuoju po svetainę stipriai rankose spausdama telefoną, kuris vixs tyli.