...man nebaisu...

Atiduoti save visą

Nesitikėjau, kad vakarieniausime su Tomu.

- Ar žinot, kad vėluojat valandą?- nepatenkintas jis pabučiuoja mane į skruostą. – gerai, kad draugiją turiu.

Tomas plačiai išsišiepia. Tik dabar pamatau, kad jis su raudonplauke nimfa. Jos nuostabus oranžiniai ilgi plaukai krinta stambiomis garbanomis.

- Sveika, Amelia.- pasisveikina Kailas, ją šiltai apkabindamas. – Kaip visada atrodai nuostabiai.

- Tik nereikia, tu kaip visada saldžialiežuvis.

Matau kaip Tomas pavarto akis ir sukikenu.

- Amelia, mano žmona Melita.- pristato jis mane apkabindamas per liemenį.

- Malonu susipažinti.- linkteliu jai.

Iš pirmo žvilgsnio ji labai maloni mergina. Tikiuosi, kad pirmas įspūdis nepasikeis.

- Man irgi. Na va, pralaimėjau ir taip išeina, vaišinu vakariene...- šypsodamasi man ištaria ji.

Tomas sukikena ir užmeta ranką jai ant pečių.

- Sakiau, kad jis vedė, o tu mane kaltinai nežinia kuo.

- Kai dingsti trims dienos, aišku prisigalvoju negerų dalykų...- juokingai patempia ji lūpą. – Taigi, pone Makena, vis dėlto tu suvystytas.

Kailas uždeda ranką man ant kelio ir pažvelgia į mane. Jo akys vis dar liepsnoja. Pajaučiu, kad vien nuo jo žvilgsnio pradedu liepsnoti pati. Žvelgdami vienas į kitą lyg pažadam vakarą restorane užbaigti kuo greičiau.

- Gerai...- suinkščia Tomas.- Užsisakom.

Nuraustu, nes suprantu, kad ir Tomas su savo sužadėtine matė su kokiu alkiu vienas į kitą žiūrime.

Užsisakome vakarienę ir maloniai bendraujame. Suprantu, kodėl Tomas pasirinko Amelią, nes ji tikrai nuostabi. Ji linksma ir žavinga, tiesiog nenustygstanti vietoje.

Vietomis pametu pokalbio temą, kai Kailas kartas nuo karto perbraukia man per nuogą nugarą ar uždeda ranką man ant šlaunies. Nežinau, aš čia kaltas nuostabus prancūziškas vynas, nes atsipalaiduoju ir įsitraukiu į jo žaidimą. Kartas nuo karto vis priliečiu jį. Kiekvieną kartą jis vis labiau įsitempia, o man darosi vis linksmiau.

- Melita, ar jau žinai kurio dizainerio suknelę vilkėsi per mano dizaino namų atidarymą?- paklausia manęs Amelia.

- Ką?- suklūstu.

- Juk ateisit?- pamačiusi mano nesuprantantį žvilgsnį ji atsisuka į Kailą. – Juk pažadėjai, kad ateisit...

- Jeigu pažadėjau, tai ateisim. Pamiršau tau tikriausiai pasakyti.- jis net susigėsta.

- Tai dar nesi nusprendusi, kokia suknele vilkėsi?- paklausia manęs Amelia.

- Ne.- vis dar pasimetus atsakau. Nejau Kailas nenorėjo eiti su manimi? Gal buvo susitaręs su kita, tik Amelia ne laiku prasitarė?

- Tuomet leisk man tave aprengti. Man būsi geriausia reklama- ponia Makena visus apstulbino su Amelios Moreali suknele.

- Tai kad...- mane ta mintis, kad būsiu pristatoma kaip Kailo žmona manęs visai nežavėjo. – Nemanau, kad turėčiau reklamuotis.

- Manau Amelia teisi.- įsiterpia Kailas.- Šiandien kaip tik galvojau, kad reikėtų viešai pasakyti apie mūsų santuoką.

- Aš to nenoriu. – visai subjuro nuotaika.- nenoriu, kad manim imtų domėtis.

- Bet jau tavim domisi.- įsiterpia Tomas, bet sutikęs piktą Kailo žvilgsnį, nutyla.

- Kaip suprasti?- paklausiu Tomo, bet jam neatsakant, atsisuku į Kailą.- Kailai?