Našlaitis (BAIGTA)

XVII DALIS "LYG NIEKUR IR NIEKADA"

ĮSPĖJIMAS! DALIS ILGA 

P.S GALITE PASILEISTI DAINĄ, KURI YRA VIRŠ TEKSTO :) 

XVII DALIS

LYG NIEKUR IR NIEKADA

"Gyvenk taip, kad Nekaltieji būtų išsaugoti, o priešai lietų ašaras už nepavykusį planą"

ANGELAS

Grįžau prie savo mašinos. Prieš atidarydamas bagažinę ilgokai lūkuriavau. Galiausiai atidariau ir atitraukiau krepšį. Kairos dienoraštį numečiau ant galinės sėdynės. Paėmiau druską ir švęstą vandenį.

Kodėl viską slėpei nuo manęs, Angele? Negi manai, kad laikydamas paslaptis nuo savų, sugebėsi pabėgti nuo jų? Negi manai, kad jos sugebės išnykti? - prisiminiau pirmus žodžius, kai atsiliepiau į Igorio skambutį.

- Čia viskas Malajiečių kalba. Merso gebėjimai pravertė labiau nei mano. Tai malajų vampyrė. Langusir tampa moterys, dėl savo vaikų mirties. Jos suserga ir numiršta. Ji baisesnė nei Pontianak. Dažniausiai vaizduojama baltu arba žaliu apdaru, supuvusiu veidu, vidutinio ilgio dantimis ir ilgais nagais. Turi be galo ryškias raudonas akis. Langusir savo auką apsėda, tada iščiulpia kraują. Šias vampyres nužudyti gali tik išsiaiškinęs mirties vietą, o tada ją sunaikinti.

- Juk nepadegsiu vaikų namų! - plieskiausi, nors žinojau, kad tik taip susipyksiu su Igoriu. Ne namai, o veidrodis, kuris paslaptingai dingo ir yra tas, kuriame įstrigusi Langusir - Ana Marija Bertulo. Kai apklausiau Juvidą dar kartą, moteris prisiminė, kad Ana po Seto mirties pasilikusi saują pelenų ir kraujo mėginį. Jai tai buvo lyg simbolis. Bet šukės subyrėjusios ir sunaikintos. Rėmeliuose įstrigusi šukė ir yra jos kalėjimas. Kairos pagalba man pravertė labiau nei bet kurio iš šios svetimos aplinkos.

- Yra dar vienas būdas. Mersas sakė, kad Langusir gali įkalinti ir suvaržymo runa. Bet tam reikalingas kito vampyro kraujas.

- Žinoma. Juk gyvo vampyro kraujas gali sunaikinti mirusį vampyrą.

Bet ką daryti su mergina? Su dienoraščiu? Uždaręs bagažinę grįžau į vaikų namus. Našlaičiai ir auklės pietavo, todėl pradėjau pilti druską visuose pakraščiuose. Emetas darbavosi ankštame miegamajame. Kaira bandė nukopijuoti suvaržymo runą iš interneto.

- Kur dienoraštis? - paklausė ji. Išplėčiau akis. Ar bent sekundę ji gali manęs negąsdinti su savo klausimais? Dirbau toliau.

- Palikau mašinoje. Nenoriu, kad pasimestų, - atšoviau. - Suprantu, kad tai, ką aš darau yra nenormalu, bet... - prabilau.

- Tiesiog padarykim tam galą, - užčiaupė mane. Palinkčiojau ir baigiau pilstyti. Kaira padavė lapelį su nupiešta runa. - Ką ji daro? - pažvelgė į mane.

- Manau ji įkalins Aną ir nebeleis daryti pikto, - vyliausi, kad pavyks. Sugrįžo Emetas.

- Mums reikalingas veidrodis. Svarsčiau kur jis yra, - valydamas rankas kalbėjo vaikinas. Jis kreivai šnairavo į Kairą. - Jeigu Langusir keliauja veidrodžiais ir jeigu ji ima vaikus, tai kodėl... - vos tik supratau, ką jis sugalvojo iš karto nutraukiau visas kalbas.

- Net negalvok apie tai. Gal vartojai? - skėstelėjau rankomis. Nutempiau jį į kampą. Pamišėlio akimis nužvelgiau jo veidą. Tuoj pat atvirtau. Emetas atvirto paskui. Iššiepęs dantis griebė naguota letena manąją.

- Ji žmogus. Ji šviežiena. Ji - kraujas ir kūnas. Dvigubas malonumas. Kodėl iš to nepadarius naudos? Abu puikiai žinome, kad nekenti meilės, - jis primerkė išblyškusias, beveik orandžines akis. Šios reiškė vienišą vampyrą, atskirtą nuo vampyrų rasės. Ištraukiau ranką. Pilkomis akimis žvelgiau tokiu pat žvilgsniu kaip jis. Staiga man pasidarė viskas aišku.