Našlaitis (BAIGTA)

IX (IVs) DALIS "SKAUSMO VERGAI"

IX DALIS

SKAUSMO VERGAI

"Per stipriai įkliuvo į psichologinę medžioklę"

ANGELAS

Iš karto čiuožtelėjau tarp Igorio ir Kairos, nugara atsiremdamas į tvorą. Draugai sužiuro į mane, o aš pasipurčiau. Igoris dailiai persisuko ir iš kojos spyrė barzdotam vampyrui į smakrą. Net čia girdėjau kaip trakštelėjo priešo kaulai. Kaira išsitraukė svaidomus peilius ir išdžiovinus paskutines ašaras, stojo į puolimo poziciją laukdama, kol jai pasipriešins. Tuoj pat atsistojau ir išsitraukiau rondelį. Igoris griebė praplikėlį už atstatytos marškinių apykaklės ir traukė kakta į kaktą. Kol šis purtėsi ir vijo svaigulį, Igoris išsitraukė ginklą su medinėmis kulkomis. Keliais šūviais užmigdė amžiams. Pralenkęs draugužius, stojau priekin ir keliais mostais perrėžiau skustagalvį vampyrą ties bamba ir krūtine, sekantis gavo dūrį į supuvusį skrandį. Pastebėjau, kad jie visi nesveiki, sergantys, ligoti. Taip dažniausiai atrodo paveikti saulės, bet tokio reiškinio Salemas nematė jau daugiau nei kelis pastaruosius mėnesius. Kaira staigiai apgynė mano užsisvajojusį veidą. Vampyras šoko ant manęs, bet mergina stryktelėjo priešais ir pamovė ant abiejų peilių. Ištraukus, kraują nuvalė į ne pirmo šviežumo lavono vilkimus drabužius. Jaunai moteriai Banditas kandžiojo ranką tol, kol netyčia krimstelėjo ausies. Pasirodo gyvis neskiria šūdo nuo grūdo. Klykiančią parazitę užtildė kontrolinis į kaktą. Visu svoriu sudribo palei savo bendrininkus.

- Mažokai, - numykė draugas. Iš tiesų mažokai.

- Angele, ar jie neatrodo panašūs į tuos, kurie puolė mus patį pirmą kartą, vos tik išlindome iš PDS?

- Panašu, kad jie nesveiki.

Igoris pauostė juos visus.

- Dvokia papildoma smarve. Gal buvo kuom nors užkrėsti? - pritūpęs prie moters vampyrės, dvejojo jis.

- Nežinau kaip jums, bet Sekundės įšalo man šiuo metu per akis, - patikinau abu. Kaira linktelėjo. Susirinkome ginklus, paėmėme krepšį ir traukėmės į atokesnį kampą.

- Kas toliau? Juk melo ekspertai, - griežė dantį ji. Turėjo dėl ko. Igoris greitai nupasakojo tolimesnį planą. - Kaip mano teta Eleonora gali pasitarnauti kare tarp Antgamtikų ir Juodamtinų. Manote, kad ji žino jog Ilgaamžiai demoniškos kilmės? - svarstė ji.

- Tavo tetai tikrai daugiau metų nei bet kuriam iš mūsų. Esu tikras, kad tikrai žinos daugiau apie tai, - raminau. Todėl vos tik susiradome nuošalesnę vietelę, Igoris pasirūpino perkeldinimu. Išmetė žetoną, Banditas užšoko ant galvos, o kai sugavo, mudu abu nusitempė paskui save į Salemo pakraštį.

Lyg iš kiaušinio išsiritę, įkritome į pelenų krūvą, paragaudami to sauso ir šlykštaus skonio. Igoris pakėlė veidą apsispjaudydamas. Mudu abu iš karto giliai įtraukėme smarkiai užteršto oro. Net šnerves užspaudė. Vienu metu visi trys pakėlėme akis ir daugiau netarėme nei žodelio, išskyrus Kairą. Ji bandė stotis, bet vis klupo ir klupo. Tiesa, vaizdas neleido pakilti ir mudviem. Banditas užsidengė akis. Visa sodyba sudegusi ligi pamatų. Aplinkui pilna degėsių, nuo ugnies pajuodusių rąstų, kai kurios liekanos tebedegė atvira ugnimi. Visiškai juoda dėmė tarp besibaigiančios išnykti žalumos. Negalėjome nei pajudėti, nei įkvėpti. Ir tada pasigirdo Kairos žviegimas. Klyksmas, kuris privertė pasisukti į savo geriausią draugą. Igoris nulenkęs galvą vos mestelėjo į mane žvilgsnį, bet ir aš supratau, kad to net jis nesitikėjo. Keisčiausia buvo tai, kad atvirais veido kaulais slydo vaikino ašaros. Bandito šnervės virpėjo, plati burna, rodos, susitraukė. Jis kaip niekad stipriai apkabino savo šeimininką, atsirėmė visu kūneliu ir džiaugėsi ta vienintele, jam be proto pažįstama šiluma. Negalėjau pasisukti į Kairą. Negalėjau suvokti, ką ji dabar, šią sekundę, bando išgyventi. Nevilties, sielvarto šauksmas, skausmas jaučiamas kūnu ir protu. Ji nuvirto visu svoriu ant šono, o paraližuotos kojos ir rankos liko priglaustos prie krūtinės. Veidu įsikniaubus į žemę spiegte spiegė. Mano pirštai panirę po pelenais gniaužėsi tiek, kad vienu tarpu maniau susilaužysiu sau riešus ir nykščių kaulelius.