Našlaitis (BAIGTA)

XXIV DALIS "NERAŠYTA TAISYKLĖ"

XXIV DALIS

NERAŠYTA TAISYKLĖ

"Tamsoje vienui vieni. Niekam nerūpi, nes nieko nėra"

IGORIS

Iškvėpiau šiltą oro garą. Jis keliavo keliavo, kol prarijo šviežias oras. Kūnu jaučiau ledinį speigą. Tolumoje artinosi audra, žaibavo visomis vaivorykštės spalvomis. Sukausi eiti, bet suspėjau susilaikyti. Atsargiai apsisukau, basų kojų pirštus panardindamas į šlapią, purų sniegą. Nužvelgiau savo kūną. Randuotas ir išdegintas siaubingų ženklų, krūvos tatuiruočių ir žymių, pripieštas neaiškių kalbos fragmentų. Aš jau seniai turėčiau būti miręs. Ir tada dirstelėjau į apačią. Stovėjau ant kalno šlaito, o žemyn dardėjo milžiniški sniego kamuoliai, tėkšdamiesi į nematomą dugną. Žvilgsnį prikaustė šlaito išvaizda. Pritūpiau ir rankas panardinau į sniegą. Visi snieguoti kalnai kažką slėpė. Ėmiau braukyti į šalis. Ledas, o po juo užmerktomis akimis gulėjo neaiškus padaras. Nubraukiau dar daugiau sniego, valiau didelius plotus. Atsistojau. Mano akys išsiplėtė. Čia jų gulėjo dar daugiau. Lyg šakos kyšojo kažkieno svetimos, plaukuotos, žaizdotos ir kirmėlių išėstos rankos. Kitapus bedugnės iš toli regėjau juos visus užšąlusius, netikėtai palaidotus, niekieno neįspėtus. Traukiausi atbulomis atgal. Kažkas trakštelėjo. Pakėlęs basą koją, ištraukiau spyglius iš kojų, paplūdau raudoniu. Akių lygmenyje iškėlęs suvokiau, kad tai ne spygliai, o kažkieno dantys. Staigiai numečiau ir pasileidau bėgti žemyn, nežinomais tuneliais. Kiekviena ledo pažabota siena, kiekvienas posūkis, kiekvienas kelias buvo vienos kapinės, vieni lavonai be karstų. Tūkstančiai akių, sušąlusių kūnų. Kur aš? Pradėjo dusinti, trūko oro. Žinojau, kad tai netikra, kad priepoliai manęs neištinka. Čia buvo išgąstis, kad esu kažkur įkalintas. Klaustrofobija nuo pat vaikystės mane rakino iš visų pusių. Susiėmiau už gerklės ir klupau žemėn. Kur po galais esu? Kokia čia vieta?

- Pragaras, - išgirdau be proto ramų balsą. - Nuodingos versmės ko gero sužadino tavo silpnybes. Pasitaiko, - gūžtelėjo pečiais. Pakėliau akis. Prie manęs artinosi kažkoks vaikinas. Atrodė panašaus amžiaus kaip Angelas. Atauginti šviesiai rudi susivėlę plaukai, vilkėjo įprastus drabužius: žieminė odinė striukė, juodi džinsai ir tokie patys batai bei pirštinės. Tamsiai mėlynos it naktis akys, stori antakiai, siauros lūpos, tačiau sarkastiška veido išraiška. Sukaupęs jėgas atsikėliau. Jis man mielai nusišypsojo. - Nedažnai užklysta gyvieji. Beveik niekada, - perkreipė kietai sučiauptas lūpas. Suraukiau kaktą.

- Apie ką čia kalbi? Čia negali būti pragaras. Čia sumauti sniegynai, - užprotestavau.

- Turistai, - nusikvatojo jis. - Pragaras užšąlo, - skėstelėjo rankomis, lyg pristatydamas save scenoje. - Keisti tie gyvieji... - suraukė nosį jis. - Kiek daug pažadų išsipildys. Neveltui sakoma: kai pragaras užšąls, - jo maniakiškas juokas nuskambėjo per visą tuštumą. Vis dar žiūrėjau į jį kaip į idiotą.

- Tu beprotis, - nepatikliai rėžiau. - Tai mano galvoje.

- Prabilo iš to paties šūdo drėbtas mirtingasis netyčia užklydęs pragaran. Papasakok kaip tau tai pavyko? - smalsiai šyptelėjo jis. Jam tikrai trūko kelių varžtų.

- Kaip suprast pragaras užšąlo? - nesupratau. - Kiek tau? Penkiolika? Nes vaizduotė tikrai stulbinamai drąsi, - palinkčiojau. Vaikinas sukikeno.

- Sustojau skaičiavęs ties dvidešimtu tūkstantmečiu. Matematika niekada nesisekė, - gailiai ir sarkastiškai atsiduso jis. - Beje, mano vardas Grifaldantantaltinklimilnas Sezo Antrasis, - skiemenuodamas, kiek prisimerkdamas ištarė savo vardą jis. Išsižiojau netekęs amo - Net pats nesu tikras ar gerai ištariau, - kilstelėjo antakius. - Mamukas davė, kai pagaliau nudvėsė tas nelemtas propropropropropropropropropropro... - jis lenkė pirštus kokius keturis kartus, jei ne daugiau. Galiausiai numojo ranka. - kažkur ten prie galo... prosenelis. Koks įkyrus senis buvo. Eh, po trijų šimtų tūkstantmečių pagaliau pakratė kirmėlėtas kojas, - atsiduso iš palengvėjimo. - O jau maniau, kad išvaikščios dar porą šimtų. Na, bet kaip mėgstu sakyti: likimas, - palankstęs sustingusius pirštus, palaužęs kaklą patikino vaikis. - Bet mane gali vadinti Grifu. Visi taip vadina.