-Labas rytas, meilute, - nusišypsojo mama.
-Kodėl tu mane žadini? - suverkšlenau ir užsidengiau veidą paklode.
-Todėl, kad tu prižadėjai man, kad šiandien sutvarkysi visus namus, - priminė.
-Tai nepaaiškina, kodėl tu mane žadini šitaip anksti, - sukrizenau.
-Nes padariau tau pusryčius, - nusijuokė.
-Neužtektina priežastis, - susiraukiau ir iškišau galvą iš po paklodės.
-Gerai, - atsiduso ir atsisėdo šalia manęs ant lovos. - Norėjau pasakyti, kad šiąnakt su tavo tėvu negrįšime.
-Kur jus būsite? - atsisėdau.
Mamos veidą papuošė šypsena. Pakėliau antakius.
-Na, mes um...
-Pala, juk šiandien jūsų metinės, tiesa? - išsišieipiau.
Mama lėtai palinksėjo aš tyliai džiaugsmingai suklykiau ir apkabinau mama.
-Laimingai atšveskit!
Mama nusijuokė ir apkabino mane taip pat.
-Ačiū, saulele. Na gerai, man jau laikas eiti.
Ji atsistojo ir nuėjo prie durų.
-Ai ir dar, mam, - ji sustojo ir atsisuko į mane. - Žinok, jog aš nenoriu turėti broliuko ar sesutes, - mirktelėjau ir vėl atsiguliau.
-Leila! - nustebo mama.
-Tiesiog sakau, - iškėliau rankas ir nusirąžiau.
Nusižiovavau ir užsimerkiau. Bandžiau užmigti, bet nieko nebeišėjo. Išgirdau kaip lauko durys trinktelėjo. Giliai atsidusau ir atsisėdau lovoje. Metas keltis. Išlipau iš lovos ir priėjau prie lango. Pravėriau langą ir giliai įkvėpiau gryno oro.
-Šiandien bus gera diena, - pasakiau sau ir nusisukau nuo lango.
Mano šypsena dingo nuo veido.
-Gaila, kad reikės praleisti dieną namie...
Pasitvarkiau maikę, su kuria miegojau ir vėl nusirąžiau. Šokau į lovą ir susiradau telefoną. Surinkau Caslynn numerį. Kelias minutes palaukiau, kol išgirdau žvalų jos balsą.
-Labas rytas, Lei, - pasisveikino. - Ar mano moliūgėlis pasiilgo manęs?
-Sveika, - nusijuokiau. - Mano tėvų šiąnakt nebus, gal nori nakvoti pas mane?
-O kur tavo tėvai bus?
-Jie švęs savo metines. Išvykę, - sukikenau.
-Ūūū, - suūkė. - Gerai. Kada man atlėkt pas tave?
-Na, turiu sutvarkyt šiandien visus namus, - gailiai atsidusau.
Pasižiūrėjau į laikrodį, dar tebuvo devinta ryto. Manau viską spėčiau sutvarkyti per pora valandų.
-Ateik pas mane pirmą valandą. Dar galėsime kur nors nueiti pasivaikščioti.
-Gerai. Turiu eiti. Ateisiu pas tave pirmą.
-Aha, iki, - padėjau ragelį.
Numečiau telefoną ant lovos ir vėl atsistojau. Basomis kojomis nutipsenau į virtuvę. Atsidariau šaldytuvą ir ištraukiau jogurtą. Pasiėmiau šaukštelį ir nuėjau į svetainę. Atsisėdau ant sofos ir susikėliau kojas. Įsijungiau telefizorių. Rodė kempiniuką.
-Yay! - džiaugsmingai sušukau ir pradariau jogurtą.
Pradėjau valgyti savo jogurtą ir žiūrėti filmuką. Nė nepajutau, kaip suvalgiau visą jogurtą, o serija baigėsi. Galbūt reikėtų pradėti tvarkytos? Tingiai suurzgiau ir įsijungiau muzikinį kanalą. Pagarsinau ir atsistojau. Nuėjau į virtuvę ir išmečiau indelį nuo jogurto. Išploviau šaukštelį ir grįžau į kambarį. Pasiėmiau rūbus, su kuriais vaikščioju po namus ir rankšluostį. Nuėjau į vonią. Nusiprausiau ir persirengiau. Susirišau plaukus į arklio uodegą ir nuėjau tvarkytis. Pirmiausia apsiėmiau tėvų kambario. Čia tvarkymo buvo mažiausiai. Po tėvų kambario nuėjau į svečių kambarį. Per pusantros valandos buvau sutvarkiusi beveik visus namus. Liko tik mano kambarys. Tingiai kritau į lovą ir apsidairiau. Lova buvo tokia minkšta. Kelioms sekundėms užsimerkiau. Pašokau iš lovos kai išgirdau durų skambutį. Mirksėjau bandydama išsibudinti ir nubėgau prie durų. Pravėriau jas ir pamačiau Cas.
-Kodėl tu taip anksti? - susiraukiau ir pasitraukiau įleisdama ją. - Maniau ateisi pirmą valandą?
-Na dabar puse pirmos, atleisk, kad atėjau pusvalandžiu arčiau, - pavartė akis.
-Velnias! Užmigau, - trenkiau sau per kaktą.
-Tai gal tau padėti tvarkytis? Būtų greičiau, - pasisiūlė.
-Tai, kad liko tik mano kambarys.
-Aš tau padėsiu, - palinksėjo.
-Dėkui, - nusijuokiau ir kartu nuėjome į mano kambarį. - Žinai, o gal pasidarome arbatos?
-Am, - ji trūktelėjo pečiais. - Galim.
-Gal gali padaryti, - mielai pasižiūrėjau į ją prašančiu žvilgsniu.
Cas pavartė akis ir nusijuokė.
-Gerai, einu padarysiu mums arbatos, tingie.
Ji nuėjo į virtuvę, o aš per tą laiką pasiklojau lovą. Cas grįžo į kambarį su puodeliais. Padėjo juos ant stalo.
-Kad čia nėra ką tvarkyti, - apsidairė ji.
-Manau reikėtų stalčius susitvarkyt, - pasižiūrėjau į stalo stalčius.
-Gerai, - išsišiepė ir ištraukė vieną stalčių.
Nespėjau jos sustabdyti, kai visi daiktai iš stalčiaus voliojosi ant grindų. Atsisėdau ant grindų ir tingiai kelinėjau daiktus. Cas taip pat atsisėdo šalia manęs. Radau popieriaus lapą. Jis buvo suglamžytas į rutuliuką. Atsargiai atlankščiau jį.
-Mažoms ir silpnoms mergaitėms nevalia vienoms naktį klaidžioti miške. Jos gali susižeisti ar būti sužeistos. Daug meilės L, - tyliai perskaičiau ir išpūtusi akis pasižiūrėjau į Cas. - Kas čia?
Cas išplėšė lapą iš mano rankų ir kelis kartus perskaitė jį. Mėčiau daiktus šalin, galbūt tai ne vienintelis 'laiškas'. Neklydau radau dar vieną suglamžyta popieriaus gniužulėlį. Drebančiomis rankomis atlanksčiau jį. Čia radau kelias datas, kurios buvo parašytos mano raštu, prie jų amžinybės ženklai. Ir dar per visą lapą parašyti du žodžiai: amžinai jaunas. Tai nebuvo parašyta mano raštu.
-Caslynn, kas čia vyksta? - parodžiau ir kitą lapuką.
Cas pasižiūrėjo į mane, į lapus ir tada negailestingai pradėjo juos plėšyti. Mano akys išsipūtė ir aš greitai atėmiau iš jos jau šiukšles.
-Kodėl tai padarei?! - surikau ant jos.
-Dėl to, kad tu privalai tai pamiršti! - rėkė. - Nesigilink į šitą šlamtą!
-Gerai! - surikau.
Neapkenčiau ginčų.
-Galim tiesiog viską pamiršti? - paprašiau. - Tiesiog greičiau viską sutvarkom ir pamirštam viską kas dabar nutiko. Gerai?
Cas palinksėjo. Vėl mėlavau jai. Negalėjau taip lengvai visko pamiršti. Ji kažką slėpė nuo manęs. Pirmiausia tas Džo, dabar šitai. Kas tas -L? Gal čia Caslynn? Kiti jos draugai ją vadina Lynn. Bet ji man tokių laiškų nerašytų, tiesa? Pasižiūrėjau į ją. Ji paėmė nuo stalo arbatą ir gurgštelėjo jos. Atsisuko į mane.
-Nori? - paklausė.
Nusišypsojau ir palinksėjau. Ne, ji man taip nepadarytų. Paėmiau puodelį ir atsigėriau arbatos. Padėjau ją ant žemės šalia manęs. Po dešimt minučių pirmasis stalčius buvo sutvarkytas. Kol Cas įstatė jį į vietą ir paėmė kitą norėjau atsigerti arbatos. Nespėjau paimti puodelio, kai pastebėjau, kaip stalčius pradėjo slysti iš Cas rankų. Staigiai griebiau stalčių iš jos. Padėjau jį ant žemės ir tyliai panosėje nusikeikiau pamačiusi, kad puodelis nukrito ir visa arbata išsiliejo.
-Cas, atnešk rankšluostį iš virtuvės, - staigiai pakėliau puodelį.
Cas išbėgo. Arbata bėgo link lovos. Staiga mano žvilgsnį užkliudė popieriaus lapai po mano lova. Greitai juos ištraukiau kol jų nespėjo pasiekti vanduo. Pasirodo čia buvo dokumentai.
-RICHARD WINTER įvaikinimo pažymėjimas, - tyliai perskaičiau.
Po velnių kas čia vyksta?! Ir ko aš neatsimenu?!
