-Leila, mažute, suprask, kad aš bijau dėl tavęs, - glostė mano plaukus mama.
-Bet ten bus pilna žmonių, mam. Juk nieko neatsitiks.
-O kas, jei tave pagrobs? Gi tu jau nemaža supranti, kad mūsų miestas nėra saugus.
-Tai kodėl mes neišvažiuojame iš čia? Kodėl mes laukiame kol mus visus išskers kaip kokius gyvulius?!
-Tai sudėtinga, Leila, - atsiduso mama ir patraukė ranką nuo manęs.
Atsisėau ant lovos.
-Gyvenimas čia knisa, mama, ir tu tai žinai, - tariau.
-Kalbą, Leila, - sudrausmino mama.
-Kokia viso to prasmė, jei mus vis vien nužuys, mama?
-Mūsų nenužudys, jei būsime atsargūs, - ramiai atsakė.
-Tai mes turim tūnoti kaip žiūrkės po šluota? - paklausiau atsistodama nuo lovos.
-Leila, ar tu tikrai nesupranti kaip tai rimta?!
-Mama, aš einu į tą šventę ir tu man neuždrausi! - surikau.
-Leila! - suriko ir atsistojo nuo lovos mama.
-Aš šiaip ar taip esu pasmerkta, kadangi gyvenu čia, - kalbėjau traukdama rūbus iš spintos. - Taigi, leisk man pagyventi.
-Leila, dėl Dievo meilės, - pravirko mama. - Tu negali išeiti.
-Mama, - nusivylusiai suzirziau ir apkabinau mamą. - Aš grįšiu sveika ir gyva. Man nieko nenutiks.
-Aš nenoriu tavęs prarasti, mažute, - šnirpštelėjo nosimi.
-Tu neprarasi manęs, mamyte, aš grįžiu namo iki pirmos nakties.
Ji liūdnai pasižiūrėjo į mane ir pabučiavo į kaktą.
-Saugokis, mažute, - tarė ir išėjo iš mano kambario.
Vos tik kambario durys užsidarė pradėjau šokinėti ant žemės. Mama niekad manęs niekur neišleidžia vakarais, kai prasideda visas smagumas. Paėmiau savo telefoną nuo stalo ir paskambinau savo geriausiai draugei Caslynn.
-Klausau? - atsiliepė po pirmų dviejų pyptelėjimų.
-Spėk kas šiąnakt šels, - sucypiau šokinėdama.
-Tave išleido? - jos balse girdėjosi nuostaba.
-Taip, taip, taip! - greitai pasakiau.
-Ši naktis bus nepakartojama! - suriko jį.
-Žinau! O geriausia yra tai, kad ten bus Raven! - dramatiškai atsidusau. - Ką man renktis?
Kalbėdama staigiai atsisukau į langą ir aiktelėjau, kai pasirodė, lyg kažkas sujudėjo.
-Leila, - sutriko Cas. - Ar tau viskas gerai?
-Taip, - atsakiau ir lėtai sėlinau prie lango.
Pasižiūrėjau pro langą ir nieko nepamačiusi lengviau atsidusau. Mama mane tikrai per daug prigasdinusi. Apsisukau ir nuėjau prie spintos.
-Lei! - suriko Cas. - Ar tu klausaisi manęs?
-Atleisk, mažute, per daug svajojau apie Raven, - pamelavau.
-Ak, tu turi jį apžavėti.
-Aš galvoju galbūt reikėtų užsidėti suknelę.. Bet tai per gali pasirodyti per daug puošnu, - suzirziau.
-O kaip dėl tos naujos palaidinės, kurią nusipirkai penktadienį ir tuos savo džinsinius šortukus?
-Ne, - nutęsiau. - Per daug kasdieniška.
-Nagi, gi čia paprastų paprasčiausia jaunimui skirta šventė.
-Bet ten bus Raven, - suverkšlenau. - Jis galiausiai turi mane pastebėti.
-Gerai, ramiau! O kaip tavo kreminė suknelė.
-Ne! - surikau ir suurzgiau. - Aš neturiu ko apsirengti!
-Tu per daug išranki, maže. Aš dabar padedu ragelį ir leisiu tau pabūdi su tavimi. Susitiksim vėliau, Leila.
-Iki, - nusijuokiau ir pamečiau telefoną ant lovos.
Dar kartą beviltiškai pasižiūrėjau į savo spintą. Persirengiau šimtus kartų ieškodama sau tinkamos aprangos.Galiausiai sustojau ties juodais šortukais ir bambos nesiekiančia balta maikute. Užsidėjau baltus vasus ir nusišypsojau sau. Veidrodžio atspindyje vėl pastebėjau, kad kažkas sujuda prie lango. Mano kvėpavimas užstrigo gerklėje, kai apsisukau ir vėl priėjau prie lango. Nieko nepamačiusi bandžiau save nuraminti. Užtraukiau užuolaidas ir nuėjau prie veidrodžio. Šukavau savo plaukus. Mano akys vis nukrypdavo prie lango atvaizdo veidrodyje. Raminau save, kad tai tik mano kvaila fantazija. Netiesinau plaukų, palikau juos tokius kokie yra. Pasižiūrėjau į laikrodį. Jau beveik devynios. Prikandau lūpą ir išsišiepiau. Įsikišau savo telefoną į kišenę. Nusprendžiau neimti rankinės, kadangi ji man tik maišytusi. Pasiėmiau kelis šlamančius ir nustriksėjau laiptais žemyn. Svetainėje susiglaudę sėdėjo mano tėvai. Jie buvo viena mieliausių mano matytų porų.
-Aš jau einu, - pasakiau jiems.
Mama atsistojo ir priėjo prie manęs. Ji stipriai mane apkabino.
-Nesikalbėk su nepažįstamais ir saugok save, neklaidžiok niekur viena, - liepė mama.
-Aš grįšiu sveika ir gyva, mamyte. Ate, tėti, - pamojavau jam ir jis linktelėjo man.
Išėjau iš namo ir nuėjau link Caslynn namų. Susitikome pusiaukelėje ir kalbėdamos nuėjome į parką, kur ir vyko renginys. Visur buvo pilna karusėlių. Iš visų pusių grojo linksmos muzikėlės.
-Cukraus vata! - surikau sugriebdama Cas ranką ir nutemdama ją į eilę.
-Žinoma, kur saldumynai ten ir Leila, - pavartė akimis.
Apsilaižiau lūpas. Caslynn trepsėjo koja ir dairėsi.
-Jei tu nori gali eiti susirasti saldainiuką, - bakstelėjau jai į šoną alkune.
-Aš nenoriu palikti tavęs vienos, - pasakė vis dar dairydamasi.
-Eik, aš nepražūsiu. Su cukraus vata aš saugi!
-Tu tikrai nepyksi? - paklausė.
-Eik! - pastūmiau ją.
Ji pamojavo man ir nuėjo. Laukdama savo eilės dairiausi. Mnao akys užkliuvo už keisto vaikino. Jis stovėjo gerokai toliau nuo manęs, bet puikiai mačiau jo akis įsmeigtas į mane. Mano širdies dūžiai padažnėjo. Jis lėtai apsilaižė savo lūpas, o mano nugara nubėgo nemalonūs šiurpuliukai.
-Panele, ar jūs čia stovėsite, ar pirksite?
Atrodo grįžau iš visai kitos planetos. Pasižiūrėjau į pardavėją, kuris stebėjo mane.
-Man vieną cukraus vatos, - pasakiau drebančiu balsu.
Padaviau jam pinigus, o kol jis darė vatą pasižiūrėjau sau per petį. Vaikino ten nebebuvo. Papurčiau galvą ir atsisukau į pardavėją. Suklykiau. Pardavėjo veidas buvo lygiai toks kaip ir to keisto vaikino.
-Ar jums viskas gerai? - paklausė pardavėjas.
Kelis kartus sumirksėjau. Pardavėjo veidas buvo normalus ir visiškai neturėjo panašumo į to vaikino. Pardavėjas keistai pasižiūrėjo į mane ir padavė man vatą. Nuėjau nuo kioskelio ir nusikeikiau panosėje. Galbūt tikrai reikėjo klausyti mamos ir pasilikti namuose? Pridėjau laisvą ranką prie kaktos. Man reikėtų prisėsti. Suradau tuščią suoliuką ir atsisėdau. Vis dar dairiausi ieškodama tų mėlynų akių. Tikriausiai man tik pasivaideno. Šiandien mažai miegojau. Tikriausiai tai paveikė mano pasąmonę. Plėšiau cukraus vatą pirštais ir dėjau ją į savo burną. Suvalgiau ją visą ir apsilaižiau pirštus. Išmečiau pagaliuką į šalią esančią šiukšlinę. Reikia susirasti Caslynn. Vis dar beieškodama tų mėlynų akių 'nardžiau' po minią. Pajutau, kaip mano kakta susiduria su vyriška krūtine ir mano kūnas bemat įsitempė.
