-Cas, aš nebežinau ką man daryti, - sukūkčiojau.
Caslynn apkabino mane.
-Papasakok man viską.
Pradėjau jai pasakoti viską. Ji įdėmiai klausėsi manęs.
-Tai tu jo nebijai? - paklausė po to, kai viską papasakojau jai.
-Nežinau. Aš bijau jo. Bet aš jaučiu, kad jis manęs nenuskriaus, - atviravau.
Cas tyloje svarstė mano atsakymą.
-Tu juo pasitiki, - po kelių minučių atsakė. - Reiškia... Lei, tu turi susitikti su juo. Man atrodo jis turi atsakymus į tau rūpimus klausimus.
-Tai žinoma, kad jis turi atsakymus! - kiek per šiurkščiai atsakiau. - Tai jis mane persekioja.
-Bet man atrodo tau vis tiek reikėtų pasikalbėti su juo.
-Tai ką, siūlai parašyt jam: labas davai susitinkame miške kur galėsi mane nužudyti!
-Aš nesa-
Ją pertraukė mano telefono signalas. Atsidusau ir stebėjau kaip mano geriausia draugė paima mano telefoną.
-Nusiimk tą kodą, - liepė ir padavė man telefoną.
Padariau kaip liepta. Tik šį kartą perskaičiau žinutę pati. "Žinai, o aš visai mielai susitikčiau su tavimi miške ;) Tai nebūtų pirmas kartas, visgi.". Staigiai apsikabinau Cas, kadangi baimė pakeitė mano irzlumą.
-Parodyk, - pasiemė telefoną iš manęs. - Kelkis. Mes einam pasivaikščioti, nes tarp keturių sienų tu išprotėsi.
Atsistojau. Cas nuėjo prie durų ir aš staigiai sugriebiau jos ranką.
-Aš tik einu į tualetą, mažute, aš greitai grįšiu
Palinksėjau ir paleidau jos ranką. Turėčiau kiek atsipalaiduoti. Užsimerkiau. Jo ryškių akių vaizdas pasirodė ir aš staigiai atsimerkiau. Užtraukiau užuolaidas. Taip jaučiausi saugesnė. Greitai apsioviau kedus ir pasiėmiau pinigus ir telefoną. Nuėjau į koridorių. Pasišukavau dar šiek tiek drėgnus plaukus. Mano veidas buvo išbalęs. Sunkiai atsidusau.
-Na einam?
Atsisukau į Cas ir palinksėjau. Išėjome ir ji nukreipė temą nuo dabartinių neramumų. Vaikščiojome po miestą.
-Kur tu eini? - sutriko dėl mano greitų žingsnių.
-Nežinau, - pripažinau. - Aš tik jaučiu, kad turiu ten eiti.
Nepraėjo nė dvidešimt minučiu ir dabar mudvi stovėjome priešais gedulo sieną. Žvelgiau į paskutinę nuotrauką. Tai ta pati moteris, kurios aš nesugebėjau išgelbėti.
-Aš čia paskutinį kartą buvau prieš metus, - apsidairė Caslynn.
-Aš buvau čia, prieš kelias dienas. Ir čia niekas nepasikeitė.
Pasižiūrėjau į šukes, kurios mėtėsi ant žemės. Ši netvarka taip pat mano kaltė.
-Bet tada aš apalpau ir stebuklingai atsidūriau parke, -nusisukau nuo šukių ir pasižiūrėjau į Cas.
Ji stovėjo prie vienos iš nuotraukų. Priėjau prie jos. Nuotraukoje šypsojosi gan jauna moteris, Cas teta. Mano nuotaika galiausiai visiškai subjuro. Apkabinau Caslynn ir ji man silpnai nusišypsojo. Nusukau savo akis nuo draugės, kad nepravirkčiau.
-Ką jūs čia darote? - išgirdau tvirtą vaikino balsą ir apsisukau.
Į mus žvelgė blondinas mėlynomis akimis. Šalia jo stovėjo juodaplaukis rudaakis. Jie abu buvo apsirengę tamsiais drabužiais. Smarkiau įsikibau į Cas.
-Čia laisva šalis, - atsikirto.
Blondino veide pasirodė šypsena. Juodaplaukis pasižiūrėjo į jį ir pavartė akimis.
-Vis tiek jus neturėtumėte būti čia. Jei nepastebėjote, prieš jus yra sukabinta daugybę nuotrauku. O, ir žmonės juose yra negyvi, - piktai iškošė juodaplaukis.
Mano akyse susikaupė ašaros ir mane pradėjo graužti sąžinė dėl moters.
-Ak, tai tu sakai, kad mes kvailos ir nematom akivaizdžių dalykų? - pakėlė antakį Cas.
-Cas, einam iš čia, - paleidau ją.
Ji atsisuko į mane ir palinksėjo. Blondinas priėjo prie sienos.
-O kur skubat? - nusišypsojo.
-Namo, -atrežė piktai Caslynn.
-Neskubėkit taip. Mes jus parvešim.
Jis pasilenkė ir pasižiūrėjo į paskutiniąją auką. Mano mintyse sukosi L žinutė. Jis liepė man nebūti naiviai ir nepasitikėti nepažįstamaisiais. Meldžiausi, kad tai tebūtų kvailas sutapimas. Cas suėmė mano ranką ir pradėjo tempti mane. Nekenčiau savo smalsumo, kuris man nuolat pakiša koją. Ištraukiau savo ranką iš Cas gniaužtų ir sustojau.
-Kas jūs? Anksčiau nemačiau jūsų mieste.
Girdėjau kaip Cas trenkia per savo kaktą. Vaikinų veide matėsi nuostaba.
-Tu moki kalbėti, - nusijuokė blondinas.
-Tu nemoki atsakinėti į klausimus kaip normalus žmogus, - tyliau atsikirtau.
Vaikinai susižvalgė ir nusijuokė.
-O jūs man patinkat, - priėjo juodaplaukis arčiau.
Paėjau žingsniu atgal, o Caslynn nepajudėjo iš vietos.
-Atleiskit mums už mūsų prastas manieras, - prabilo blondinas taip pat prieidamas arčiau. - Aš Niall, o čia Zayn.
-O jūs, gražuolės, kuo vardu? - paklausė juodaplaukis, tai yra Zayn.
Caslynn tik pavartė akimis ir šį kartą tvirčiau suėmė mano ranką. Pradėjome eiti toliau nuo jų.
-Kas tau negerai, Leila? - piktai niurzgėjo Cas. - Tu negali vaikščioti po miestą ir klausinėti visokių keistuolių kas jie yra.
-Atleisk, - nenorėjau ginčytis su ja. - Bet tu žinai kokia aš smalsi.
-Tai nėra labai geras pasiteisinimas.
-Atsiprašau. Bet juk mums nieko nenutiko.
Cas sustojo ir atsisuko į mane.
-Nustok visuose savo sakiniuose sakyti tą bet! Leila, tu ir taip esi giliame šude! - rėke. - Kažkoks psichas tave persekioja ir siunčia keistas žinutes! Dabar atsirado dar du kraupūs vaikinai ir tu sugebėjai paklausti jų vardų! Tai gal nubėk pas juos ir paprašyk numerių? Leila, tu per daug prašaisi problemų!
Mano akyse susikaupė ašaros, vėl. Nekenčiau būti tokia silpna ir jausminga. Cas kelias minutes palaukė mano atsakymo, kurio negavo. Nesugebėjau sudelioti rišlaus sakinio ar bent žodžio. Ji buvo teisi. Aš ieškau problemų to net nesuprasdama. Caslynn apsisuko ir nuėjo. Tikriausiai turėjau vytis ją, bet mano kojos buvo kaip prikaltos. Mano telefonas suvibravo kišenėje. Šniurkštelėjau nosimi ir išsitraukiau jį. Atsidariau L žinutę: "SLĖPKIS!". Pasimetusi apsidairiau. Prie manęs sustojo juodas džipas.
-Gal pavežti? - paklausė Niall, kai nuleido langą.
Be jokių žodžių papurčiau galvą.
-Lipk, - liepė Zayn.
Mano oda pašiurpo nuo jo griežto tono. Vėl papurčiau savo galvą. Niall pavartė savo mėlynas akis. Pradėjau eiti toliau greitu žingsniu.
-Važiuojam, - atsiduso Zayn.
Nusekiau akimis jų juodą džipą ir toliau keliavau namo. Dar tebuvo pirma valanda dienos. Atsirakinau duris ir įėjau.
-Mama! Tėti! - surikau.
Niekas neatsiliepė. Numečiau raktus į šalį ir nuėjau į kambarį. Pasiėmiau telefoną ir parašiau Calynn jos atsiprašydama. Atsiguliau ant lovos. Mano telefonas supypsėjo. Tikriausiai Cas atrašė. Ramiai atsidariau žinutę ir aiktelėjau. "Tu tiesiog nesugebi nekišti savo nosies nė į savo reikalus, tiesa?". Pasižiūrėjau į adresatą. -L. Nebežinojau kas manyje dėjosi. Nesupratau ar aš jo bijojau, ar jis mane kažkuo traukė. Sugniaužiau savo mažus ir silpnus kumščius. Pasižiūrėjau į juos ir akimirksniu suvokiau, kad aš tokia silpna. Aš nesugebėčiau apsiginti nuo nieko. Kodėl aš niekada apie tai nepagalvojau?
-O dieve, aš nesugebėčiau savęs apsiginti nuo nieko.
Tyliai mąsčiau. Miestelyje siautėja žmogžudys. Jei, neduok dieve, susidurčiau su juo, aš mirusi. Mano telefonas supypsėjo šalia manęs. Sunkiai atsidusau ir perskaičiau žinutę nuo Cas. Ji rašė, kad šiek tiek pasikarščiavo. Nusišypsojau ir padėjau telefoną šalia savęs.
